Ar alergija yra išaugama?

Kai kurios alergijos, ypač vaikystėje pasireiškiančios alergijos pienui ar kiaušiniams, dažnai yra išaugamos. Tačiau alergijos riešutams, žuviai ar vabzdžių įgėlimams dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Šienligė taip pat retai išnyksta savaime.

Koks skirtumas tarp alergijos ir maisto netoleravimo?

Maisto alergija yra imuninės sistemos reakcija, galinti sukelti gyvybei pavojingą anafilaksiją. Maisto netoleravimas yra virškinimo problema (pvz., fermentų trūkumas), sukelianti nemalonius, bet nepavojingus simptomus kaip pilvo pūtimas.

Ar galima susirgti alergija suaugus?

Taip, alergija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, net ir suaugus. Priežastys gali būti gyvenamosios vietos pakeitimas, hormoniniai pokyčiai ar tiesiog ilgalaikis kontaktas su nauju alergenu.

Kas yra anafilaksija ir kaip ją atpažinti?

Anafilaksija yra staigi ir sunki alerginė reakcija. Pagrindiniai požymiai: pasunkėjęs kvėpavimas, veido ir gerklės tinimas, staigus silpnumas, sąmonės pritemimas. Tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos (tel. 112) ir adrenalino injekcijos.

Ar imunoterapija yra veiksminga?

Taip, alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) yra labai veiksmingas gydymo metodas, veikiantis pačią alergijos priežastį. Jis ilgam sumažina simptomus ir gali užkirsti kelią ligos progresavimui, pvz., perėjimui iš alerginio rinito į astmą.

⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos, diagnostikos ar gydymo. Jei patiriate sveikatos problemų ar turite klausimų, visada pasitarkite su gydytoju ar kitu kvalifuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Alergija yra perdėta imuninės sistemos reakcija į paprastai nekenksmingas medžiagas, vadinamas alergenais. Ši būklė paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir gali pasireikšti nuo lengvo nepatogumo iki gyvybei pavojingos anafilaksijos.

Kas yra Alergija

Alergija – tai lėtinė būklė, kai organizmo imuninė sistema klaidingai identifikuoja nekenksmingą medžiagą (alergeną) kaip grėsmę ir pradeda su ja kovoti. Normaliomis sąlygomis imuninė sistema saugo organizmą nuo infekcijų, tokių kaip bakterijos ir virusai. Tačiau esant alergijai, ji neadekvačiai reaguoja į aplinkoje esančias medžiagas, pavyzdžiui, žiedadulkes, namų dulkių erkes, gyvūnų pleiskanas ar tam tikrą maistą.

Susidūrus su alergenu pirmą kartą, imuninė sistema pagamina specifinius antikūnus, vadinamus imunoglobulinais E (IgE). Šie antikūnai prisitvirtina prie tam tikrų ląstelių, vadinamų putliosiomis ląstelėmis, kurios randamos kvėpavimo takuose, odoje ir virškinimo trakte. Šis procesas vadinamas sensibilizacija. Žmogus šioje stadijoje dar nejaučia jokių simptomų.

Kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, IgE antikūnai jį atpažįsta ir aktyvuoja putliąsias ląsteles. Dėl to išsiskiria cheminės medžiagos, įskaitant histaminą. Būtent histaminas ir kitos medžiagos sukelia būdingus alergijos simptomus: kraujagyslių išsiplėtimą, gleivių gamybą, lygiųjų raumenų susitraukimą ir niežulį.

Alergijos gali būti sezoninės, pavyzdžiui, šienligė pavasarį, arba nuolatinės (pereninės), jei alergenas aplinkoje yra visus metus (pvz., namų dulkių erkės). Kiekvieno žmogaus reakcija į alergenus yra individuali.

Pagrindiniai simptomai

Alergijos simptomai priklauso nuo to, koks alergenas juos sukėlė ir kurią organizmo dalį paveikė. Jie gali būti nuo lengvų iki labai sunkių.

Kvėpavimo takų simptomai: čiaudulys, užgulta nosis arba sloga (alerginis rinitas), nosies, gerklės niežulys, kosulys, švokštimas krūtinėje, dusulys.
Akių simptomai: akių paraudimas, ašarojimas, niežulys, patinimas (alerginis konjunktyvitas).
Odos simptomai: odos bėrimai (egzema, atopinis dermatitas), dilgėlinė (raudonos, iškilios, niežtinčios dėmės), odos paraudimas ir niežėjimas, kontaktinis dermatitas.
Virškinimo sistemos simptomai (dažniausiai esant maisto alergijai): pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Burnos ertmės simptomai: burnos, lūpų, liežuvio ar gerklės dilgčiojimas, tinimas.
Sisteminiai simptomai: galvos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas.
Anafilaksija: sunkiausia ir gyvybei pavojinga reakcija, pasireiškianti staigiu kraujospūdžio kritimu, kvėpavimo sutrikimu, sąmonės netekimu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl kai kurių žmonių imuninė sistema pradeda neadekvačiai reaguoti į tam tikras medžiagas, nėra iki galo aiškios. Manoma, kad alergijos išsivystymui įtakos turi genetikos ir aplinkos veiksnių derinys.

Rizikos veiksniai:

Paveldimumas: Jei vienas ar abu tėvai yra alergiški, vaiko rizika susirgti alergija yra gerokai didesnė. Tai nereiškia, kad vaikas būtinai paveldės alergiją tam pačiam alergenui, bet jis paveldės polinkį į alergines reakcijas (atopinį polinkį).
Amžius: Alergijos dažniausiai prasideda vaikystėje, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Kartais vaikystėje buvusios alergijos išaugamos, o kartais naujos atsiranda suaugus.
Aplinkos veiksniai: Vadinamoji „higienos hipotezė“ teigia, kad per daug sterili aplinka ankstyvoje vaikystėje gali padidinti alergijų riziką. Imuninė sistema, neturėdama pakankamai „treniruočių“ su realiais mikrobais, gali pradėti reaguoti į nekenksmingas medžiagas. Taip pat įtakos turi oro tarša, pasyvus rūkymas.
Sergamumas astma: Astma ir alergijos dažnai yra susijusios. Daugeliui astma sergančių žmonių priepuolius gali išprovokuoti alergenai.

Dažniausi alergenai:

Įkvepiami alergenai: medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės; namų dulkių erkės; pelėsinių grybų sporos; gyvūnų pleiskanos, seilės ir šlapimas (kačių, šunų, graužikų).
Maisto alergenai: karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, lazdyno ir kiti riešutai, žuvis, vėžiagyviai.
Vabzdžių įgėlimai: bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių nuodai.
Vaistai: penicilinas ir kiti antibiotikai, aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie anestetikai.
Kontaktiniai alergenai: nikelis (metalo lydiniuose), lateksas, kosmetikos priemonės, kvapiosios medžiagos, kai kurie augalai.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Jei įtariate alergiją sau ar savo vaikui, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, gali nusiųsti konsultacijai pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Tiksli diagnozė yra būtina norint sudaryti efektyvų gydymo ir prevencijos planą.

Diagnostika paprastai apima kelis etapus:

Anamnezė: Gydytojas išsamiai išklausinės apie jūsų simptomus, jų trukmę, sunkumą, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškia, mitybos įpročius, gyvenamąją ir darbo aplinką, šeimos narių ligas.
Odos dūrio mėginiai: Tai vienas dažniausių ir greičiausių tyrimų. Ant dilbio odos užlašinami lašeliai su skirtingais alergenų ekstraktais, ir adata per lašelį švelniai įduriama oda. Jei per 15-20 minučių įdūrio vietoje atsiranda paraudimas ir patinimas (papulė), panašus į uodo įkandimą, reakcija laikoma teigiama.
Kraujo tyrimai: Iš venos paimamas kraujas ir laboratorijoje nustatomas specifinių IgE antikūnų kiekis prieš įtariamus alergenus. Šis tyrimas dažnai atliekamas, kai odos mėginių atlikti negalima (pvz., dėl odos ligų ar vartojamų vaistų).
Odos lopo mėginiai: Naudojami diagnozuoti kontaktinį dermatitą. Ant nugaros odos specialiais pleistrais užklijuojamos nedidelės plokštelės su įvairiomis medžiagomis. Pleistrai laikomi 48 valandas, o rezultatai vertinami po 48 ir 72 valandų.
Provokaciniai mėginiai: Retais ir sudėtingais atvejais, kai kitais tyrimais diagnozės patvirtinti nepavyksta, atliekami provokaciniai mėginiai. Tai atliekama griežtai prižiūrint gydytojui ligoninės sąlygomis – pacientui duodama nedidelė dozė įtariamo alergeno (pvz., maisto ar vaisto) ir stebima reakcija.

Būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą (tel. 112) arba vykti į skubios pagalbos skyrių, jei pasireiškia sunkios alerginės reakcijos – anafilaksijos – požymiai:

Staigus ir stiprus kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas
Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, apsunkinantis rijimą ir kalbėjimą
Staigus odos išblyškimas arba pamėlynavimas
Smarkus galvos svaigimas, sąmonės pritemimas ar praradimas
Staigus ir stiprus kraujospūdžio kritimas, silpnas ir greitas pulsas
Pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo diegliai

Gydymas

Alergijos gydymas yra kompleksinis ir apima kelias kryptis: alergenų vengimą, simptomus malšinančius vaistus ir imunoterapiją. Gydymo planą individualiai parenka gydytojas.

Medicininis gydymas

Antihistamininiai vaistai: Tai pirmo pasirinkimo vaistai daugeliui alergijos formų. Jie blokuoja histamino, pagrindinės už simptomus atsakingos medžiagos, poveikį. Naujesnės kartos antihistamininiai vaistai (pvz., loratadinas, cetirizinas, feksofenadinas) nesukelia mieguistumo. Gali būti geriamų tablečių, sirupų, akių lašų ar nosies purškalų pavidalu.
Dekongestantai (mažinantys nosies paburkimą): Padeda sumažinti nosies užgulimą, tačiau juos galima vartoti tik trumpą laiką (3-5 dienas), nes ilgesnis vartojimas gali sukelti atvirkštinį poveikį – medikamentinį rinitą.
Kortikosteroidai: Tai stiprūs priešuždegiminiai vaistai. Vietiškai veikiantys kortikosteroidai (nosies purškalai, inhaliatoriai, kremai) yra labai veiksmingi gydant alerginį rinitą, astmą ir odos alergijas. Sisteminius kortikosteroidus (tabletes) gydytojas skiria tik trumpam kursui esant sunkioms reakcijoms.
Adrenalino (epinefrino) autoinjektorius: Žmonėms, kuriems gresia anafilaksija, gydytojas išrašo adrenalino autoinjektorių (pvz., EpiPen). Tai gyvybę gelbstintis vaistas, kurį pacientas ar jo artimieji turi suleisti į šlaunies raumenį iškart pasireiškus pirmiesiems anafilaksijos simptomams.
Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT): Tai vienintelis gydymo metodas, veikiantis pačią alergijos priežastį. Jo tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą nereaguoti į alergeną. Pacientui reguliariai, per kelis metus, suleidžiamos arba po liežuviu lašinamos vis didėjančios alergeno dozės. Gydymas ilgas, bet labai efektyvus, ypač esant alergijai žiedadulkėms, namų dulkių erkėms ar vabzdžių nuodams.

Natūralūs ir namų būdai

Nors šie metodai nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, jie gali padėti palengvinti simptomus. Prieš imantis bet kokių natūralių priemonių, pasitarkite su gydytoju.

Nosies plovimas druskos tirpalu: Specialiais ąsotėliais (pvz., Neti Pot) ar purškalais atliekamas nosies skalavimas padeda išplauti alergenus ir gleives, sumažina paburkimą.
Šalti kompresai: Uždėti ant niežtinčių akių ar odos bėrimų, šalti kompresai gali sumažinti tinimą ir diskomfortą.
HEPA filtrai: Aukšto efektyvumo oro filtrai (HEPA) oro valytuvuose ir dulkių siurbliuose padeda sulaikyti smulkias alergenų daleles patalpų ore.

Gyvensenos pokyčiai

Alergijos valdymui itin svarbus aplinkos pritaikymas ir kasdienių įpročių korekcija.

Venkite alergenų: Tai svarbiausias žingsnis. Sekite žiedadulkių koncentracijos prognozes, piko metu stenkitės likti patalpose. Kruopščiai skaitykite maisto produktų etiketes.
Palaikykite švarą namuose: Reguliariai valykite dulkes drėgna šluoste, siurbkite kilimus ir baldus. Naudokite specialius patalynės užvalkalus, apsaugančius nuo dulkių erkių, skalbkite patalynę karštame vandenyje (ne žemesnėje nei 60°C temperatūroje).
Maisto dienoraštis: Įtariant maisto alergiją, išsamus valgomų produktų ir pasireiškiančių simptomų dienoraštis gali padėti gydytojui nustatyti kaltininką.

Prevencija

Visiškai išvengti alergijos rizikos neįmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką arba atitolinti ligos pradžią.

Kūdikių maitinimas: Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius iki 6 mėnesių maitinti išskirtinai motinos pienu. Manoma, kad tai gali turėti apsauginį poveikį.
Papildomas maistas: Ankstesnės rekomendacijos vengti potencialiai alergizuojančių produktų (riešutų, kiaušinių) ankstyvame amžiuje yra pasikeitusios. Dabar, pasitarus su gydytoju, siūloma šiuos produktus į kūdikio mitybą įtraukti anksčiau (nuo 4-6 mėn.), nes tai gali sumažinti alergijos riziką.
Aplinkos kontrolė: Mažinti drėgmę namuose, kad nesidaugintų pelėsis, reguliariai vėdinti patalpas, vengti naminių gyvūnų, jei šeimoje yra didelė alergijos rizika.
Alergenų vengimas: Geriausia prevencija jau diagnozavus alergiją – sąmoningas ir nuoseklus kontaktų su žinomu alergenu vengimas.

Komplikacijos jei negydoma

Ignoruojama ar netinkamai gydoma alergija gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.

Anafilaksija: Pati pavojingiausia komplikacija, galinti baigtis mirtimi, jei laiku nesuteikiama pagalba.
Astma: Negydomas alerginis rinitas yra reikšmingas astmos išsivystymo rizikos veiksnys.
Lėtinės infekcijos: Dėl nuolatinio uždegimo ir paburkimo kvėpavimo takuose padidėja lėtinio sinusito, ausies uždegimo (otito) rizika.
Miego sutrikimai: Dėl užgultos nosies, kosulio ir niežulio sutrinka miegas, o tai sukelia lėtinį nuovargį ir sumažėjusį darbingumą dieną.
Egzemos paūmėjimai: Alergenai gali provokuoti ar sunkinti atopinio dermatito (egzemos) eigą.
Sumažėjusi gyvenimo kokybė: Nuolatiniai simptomai trukdo dirbti, mokytis, sportuoti ir džiaugtis kasdiene veikla.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar alergija yra išaugama?
Kai kurios alergijos, ypač vaikystėje pasireiškiančios alergijos pienui, kiaušiniams ar kviečiams, dažnai yra išaugamos. Tačiau alergijos riešutams, žuviai, vėžiagyviams ir vabzdžių įgėlimams dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Alerginis rinitas (šienligė) taip pat retai išnyksta savaime.
Koks skirtumas tarp alergijos ir maisto netoleravimo?
Tai du skirtingi dalykai. Maisto alergija yra imuninės sistemos reakcija, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Maisto netoleravimas yra virškinimo sistemos problema – organizmas negali tinkamai suvirškinti tam tikro maisto produkto (pvz., laktozės netoleravimas dėl fermento trūkumo). Netoleravimo simptomai (pilvo pūtimas, viduriavimas) yra nemalonūs, bet nekelia pavojaus gyvybei.
Ar galima susirgti alergija suaugus?
Taip, alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Nors dažniausiai ji prasideda vaikystėje, neretai pirmieji simptomai atsiranda ir sulaukus 20, 30 ar net 40 metų. Priežastys gali būti įvairios – persikraustymas į kitą geografinę zoną, hormoniniai pokyčiai, virusinės infekcijos ar tiesiog ilgalaikis kontaktas su nauju alergenu.
Kas yra anafilaksija ir kaip ją atpažinti?
Anafilaksija yra staigi, sunki ir gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija. Ji pasireiškia keliais simptomais vienu metu: pasunkėjusiu kvėpavimu, veido ir gerklės tinimu, staigiu kraujospūdžio kritimu, dilgėline, vėmimu. Atpažinus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (112) ir, jei turima, suleisti adrenalino.
Ar alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) yra veiksminga?
Taip, ASIT yra moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas gydymo metodas, ypač esant alergijai žiedadulkėms, namų dulkių erkėms ir vabzdžių nuodams. Gydymas trunka 3-5 metus, tačiau jo nauda išlieka ilgam po gydymo kurso pabaigos. Šis metodas ne tik sumažina simptomus ir vaistų poreikį, bet ir gali sustabdyti ligos progresavimą, pavyzdžiui, užkirsti kelią alerginio rinito perėjimui į astmą.

Alergija: simptomai, priežastys ir modernus gydymas