Ar anemija yra pavojinga?

Lengva anemija dažniausiai nėra pavojinga ir yra lengvai pagydoma. Tačiau sunki arba ilgai negydoma anemija gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Ar anemiją galima išgydyti vien dieta?

Mityba yra labai svarbi, bet esant vidutinei ar sunkiai anemijai, vien dietos dažniausiai nepakanka. Gydytojas tikriausiai paskirs papildus (pvz., geležies), kad greičiau atkurtų normalų hemoglobino lygį. Dieta padeda palaikyti pasiektus rezultatus ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui.

Kuo skiriasi geležies trūkumas nuo anemijos?

Geležies trūkumas yra būklė, kai organizmo geležies atsargos yra išsekusios. Tai yra ankstesnė stadija. Jei geležies trūkumas nėra koreguojamas, ilgainiui jis progresuoja į geležies stokos anemiją, kai dėl geležies stokos nebegali būti pagaminamas pakankamas hemoglobino kiekis. Žmogus gali jausti nuovargį jau esant geležies trūkumui, net jei anemija dar neišsivystė.

Kaip greitai pagerėja savijauta pradėjus gydymą?

Vartojant geležies papildus, daugelis žmonių pradeda jaustis geriau per 1-2 savaites. Tačiau labai svarbu tęsti gydymą tiek laiko, kiek nurodė gydytojas (dažniausiai kelis mėnesius), kad būtų visiškai atkurtos organizmo geležies atsargos ir išvengta greito ligos atsinaujinimo.

Ar vegetarams ir veganams gresia didesnė anemijos rizika?

Taip, rizika yra didesnė, nes augalinės kilmės geležis yra prasčiau įsisavinama, o augalinėje mityboje natūraliai nėra vitamino B12. Tačiau tinkamai suplanuota vegetariška ar veganiška mityba, vartojant vitamino C šaltinius ir B12 papildus, gali visiškai patenkinti organizmo poreikius.

⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra skirta tik švietimo tikslams ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos. Anemijos diagnozę gali nustatyti ir gydymą paskirti tik kvalifikuotas gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus. Jei patiriate aprašytus simptomus, nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Savigyda gali būti pavojinga jūsų sveikatai.

Anemija, arba mažakraujystė, yra medicininė būklė, kuriai esant kraujyje trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba juose esančio baltymo hemoglobino, atsakingo už deguonies pernešimą.

Kas yra anemija?

Anemija, lietuviškai dar vadinama mažakraujyste, yra viena dažniausiai pasaulyje pasitaikančių kraujo ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ja serga apie 1,6 mlrd. žmonių, arba maždaug ketvirtadalis visų gyventojų. Nors ši būklė gali paveikti bet kokio amžiaus ar lyties asmenis, dažniausiai ji diagnozuojama vaikams, paaugliams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Norint suprasti anemiją, svarbu žinoti, kaip veikia mūsų kraujas. Kraują sudaro keletas komponentų, iš kurių vienas svarbiausių – raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai. Jų pagrindinė sudedamoji dalis yra hemoglobinas – baltymas, turintis geležies. Būtent hemoglobinas plaučiuose prisijungia deguonį ir su krauju išnešioja jį po visą organizmą, aprūpindamas audinius ir organus gyvybiškai svarbia energija. Kai kraujyje trūksta eritrocitų arba hemoglobino, organizmas patiria deguonies badą. Dėl šios priežasties atsiranda būdingi anemijos simptomai – nuovargis, silpnumas ir kiti negalavimai.

Pagrindiniai simptomai

Anemijos simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo jos sunkumo, tipo ir nuo to, kaip greitai ji išsivystė. Iš pradžių liga gali nesukelti jokių juntamų požymių arba jie gali būti labai nežymūs. Simptomams stiprėjant, galite pastebėti:

Nuolatinį nuovargį ir silpnumą: Tai pats dažniausias ir anksčiausiai pasireiškiantis simptomas. Jaučiamas energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio.
Išblyškusią odą ir gleivines: Dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio oda, lūpos, vidinė vokų pusė gali atrodyti blyškesni nei įprastai.
Dusulį: Iš pradžių dusulys gali varginti tik fizinio krūvio metu, o ligai progresuojant – ir ramybės būsenoje.
Galvos svaigimą ir skausmą: Smegenims trūkstant deguonies, gali atsirasti galvos skausmai, svaigimas, spengimas ausyse.
Šaltas rankas ir kojas: Sutrikus kraujotakai, galūnės dažnai būna šaltos.
Padažnėjusį širdies plakimą (tachikardiją): Širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą ir pradeda plakti greičiau bei stipriau. Gali atsirasti krūtinės skausmas.
Trapius, lūžinėjančius nagus ir plaukų slinkimą: Organizmui trūkstant maistinių medžiagų, pirmiausia nukenčia plaukai ir nagai.
Sutrikusią koncentraciją ir atmintį: Deguonies trūkumas neigiamai veikia smegenų veiklą.
Neįprastus potraukius (Pica sindromas): Retais, sunkios geležies stokos anemijos atvejais, gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus, pvz., ledą, molį, krakmolą ar popierių.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Anemija gali išsivystyti dėl trijų pagrindinių priežasčių: kai organizmas pagamina per mažai raudonųjų kraujo kūnelių, kai organizmas juos per greitai praranda (dėl kraujavimo) arba kai organizmas juos sunaikina. Pagal tai anemijos skirstomos į kelis tipus.

Dažniausi anemijos tipai

Geležies stokos anemija. Tai pati dažniausia anemijos rūšis. Geležis yra būtina hemoglobino gamybai. Ši anemija gali atsirasti dėl nepakankamo geležies kiekio maiste, prasto jos įsisavinimo (pvz., dėl Krono ligos ar celiakijos), padidėjusio geležies poreikio (nėštumo metu, paauglystėje) arba kraujo netekimo (dėl gausių mėnesinių, lėtinio kraujavimo iš virškinamojo trakto).
Vitamino B12 ir folio rūgšties stokos anemija (megaloblastinė anemija). Šie vitaminai taip pat yra būtini sveikų eritrocitų gamybai. Jų gali trūkti dėl netinkamos mitybos (pvz., veganams ir vegetarams, nevartojantiems B12 papildų), virškinimo trakto ligų, kurios sutrikdo įsisavinimą, arba dėl autoimuninės ligos, vadinamos perniciozine anemija.
Lėtinių ligų anemija. Kai kurios ligos, tokios kaip lėtinės inkstų ligos, vėžys, reumatoidinis artritas, ŽIV/AIDS, gali sutrikdyti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Aplastinė anemija. Tai reta, bet sunki būklė, kai kaulų čiulpai nustoja gaminti pakankamai visų kraujo ląstelių, įskaitant eritrocitus. Priežastys gali būti infekcijos, tam tikrų vaistų vartojimas, autoimuninės ligos arba toksinų poveikis.
Hemolizinė anemija. Šiuo atveju raudonieji kraujo kūneliai yra sunaikinami greičiau, nei kaulų čiulpai spėja pagaminti naujus. Tai gali būti paveldima arba įgyta dėl autoimuninių ligų, infekcijų ar vaistų.
Paveldimos anemijos. Pavyzdžiui, pjautuvinė anemija ar talasemija, yra genetinės ligos, kurių metu gaminami pakitę, nefunkcionalūs eritrocitai.

Rizikos veiksniai

Nors susirgti anemija gali bet kas, kai kurios žmonių grupės turi didesnę riziką:

Moterys. Dėl kraujo netekimo per mėnesines ir padidėjusio geležies poreikio nėštumo bei žindymo metu.
Vaikai ir paaugliai. Dėl spartaus augimo, kuriam reikia daugiau geležies.
Vyresnio amžiaus žmonės. Dėl prastesnės mitybos, lėtinių ligų ir sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo.
Vegetarai ir veganai. Jei jų mityba nėra tinkamai subalansuota, gali trūkti geležies ir vitamino B12.
Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Ypač virškinamojo trakto, inkstų ar autoimuninėmis ligomis.
Žmonės, kurių šeimoje buvo paveldimų anemijos atvejų.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Įtarti anemiją galima pagal būdingus simptomus, tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Diagnostika prasideda nuo pokalbio su pacientu apie jo nusiskundimus, mitybos įpročius, vartojamus vaistus ir persirgtas ligas. Vėliau atliekama fizinė apžiūra, kurios metu įvertinama odos ir gleivinių spalva, patikrinamas širdies ritmas. Svarbiausias žingsnis diagnozuojant anemiją yra bendrasis kraujo tyrimas (BKT). Šis paprastas ir greitas tyrimas suteikia daug informacijos apie kraujo ląsteles:

Hemoglobino (HGB) koncentracija: Pagrindinis rodiklis anemijai nustatyti.
Hematokritas (HCT): Parodo, kokią dalį kraujo tūrio sudaro raudonieji kraujo kūneliai.
Eritrocitų (RBC) skaičius: Bendras raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
Eritrocitų dydis ir hemoglobino kiekis juose (MCV, MCH, MCHC): Šie rodikliai padeda nustatyti galimą anemijos tipą.

Nustačius anemiją, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų, kad išsiaiškintų jos priežastį. Tai gali būti geležies, vitamino B12, folio rūgšties koncentracijos kraujyje tyrimai, retikulocitų skaičiaus nustatymas (parodo kaulų čiulpų aktyvumą), endoskopiniai virškinamojo trakto tyrimai (ieškant kraujavimo židinio) ar net kaulų čiulpų biopsija.

Kada nedelsti? ("Raudonosios vėliavos")

Nors daugelis anemijos simptomų, tokių kaip nuovargis, yra nespecifiniai, kai kurie požymiai reikalauja skubios medicininės pagalbos. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei patiriate:

Stiprų krūtinės skausmą
Sunkų dusulį ramybės būsenoje ar minimalaus fizinio krūvio metu
Alpimą ar sąmonės praradimą
Smarkų galvos svaigimą ir nestabilumą
Kraujavimą (kraują išmatose ar vėmaluose)

Gydymas

Anemijos gydymas priklauso nuo jos priežasties, tipo ir sunkumo. Gydymo tikslas – ne tik padidinti raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino kiekį, bet ir pašalinti pagrindinę priežastį, sukėlusią anemiją.

Medicininis gydymas

Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę ir tyrimų rezultatus, gali paskirti vieną ar kelis iš šių gydymo metodų:

Geležies papildai: Dažniausiai skiriami geležies stokos anemijai gydyti. Jie būna tablečių, kapsulių ar sirupo pavidalu. Svarbu juos vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, nes per didelės geležies dozės gali būti toksiškos. Sunkesniais atvejais geležis gali būti leidžiama į veną.
Vitaminų papildai: Esant vitamino B12 ar folio rūgšties stokai, skiriami atitinkami papildai. Vitaminas B12 dažnai leidžiamas injekcijomis, ypač jei jo stoka susijusi su įsisavinimo problemomis.
Pagrindinės ligos gydymas: Jei anemiją sukėlė lėtinė liga (pvz., inkstų nepakankamumas ar uždegiminė žarnų liga), būtina gydyti šią ligą.
Eritropoezę skatinantys vaistai: Šie vaistai skatina kaulų čiulpus gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Dažnai naudojami sergant lėtinėmis inkstų ligomis ar po chemoterapijos.
Kraujo perpylimai: Taikomi esant sunkiai anemijai, kai hemoglobino lygis yra kritiškai žemas, arba esant ūmiam kraujavimui.
Imunosupresantai: Vaistai, slopinantys imuninę sistemą, gali būti skiriami tam tikrų tipų hemolizinei ar aplastinei anemijai gydyti.

Natūralūs ir namų būdai

Mitybos korekcija yra esminė anemijos gydymo ir prevencijos dalis, ypač kai ji sukelta maistinių medžiagų trūkumo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vien mityba retai gali išgydyti jau esančią vidutinio sunkumo ar sunkią anemiją – ji turi būti derinama su gydytojo paskirtu gydymu.

Geležimi praturtintas maistas: Įtraukite į racioną liesą raudoną mėsą, kepenis, paukštieną, žuvį, kiaušinius. Augaliniai geležies šaltiniai yra ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, avinžirniai), tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai), burokėliai, grikiai, moliūgų sėklos, džiovinti vaisiai.
Vitaminas C: Šis vitaminas ženkliai pagerina augalinės kilmės geležies įsisavinimą. Valgykite geležies turinčius produktus kartu su citrusiniais vaisiais, paprikomis, brokoliais, kiviais, braškėmis.
Vitamino B12 šaltiniai: Mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai. Veganai turėtų vartoti B12 papildytus produktus arba papildus.
Folio rūgšties šaltiniai: Tamsiai žalios lapinės daržovės, pupelės, lęšiai, avokadai, citrusiniai vaisiai, grūdai.

Gyvensenos pokyčiai

Be mitybos ir medikamentinio gydymo, svarbūs ir kiti gyvensenos aspektai:

Venkite geležies įsisavinimą trikdančių produktų. Kava, arbata (ypač juodoji), pienas ir jo produktai, daug skaidulų turintis maistas gali slopinti geležies pasisavinimą. Šiuos produktus vartokite bent valandą prieš arba po geležies turinčio maisto ar papildų vartojimo.
Užtikrinkite pakankamą poilsį. Anemijos metu organizmas patiria didelį stresą, todėl svarbu pakankamai miegoti ir ilsėtis.
Ribokite alkoholį. Alkoholis gali trikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą ir kaulų čiulpų funkciją.

Prevencija

Daugeliu atvejų anemijos, ypač geležies ir vitaminų stokos, galima išvengti laikantis kelių paprastų principų. Pagrindinis prevencijos būdas yra subalansuota ir įvairi mityba. Įsitikinkite, kad jūsų kasdieniame racione netrūksta geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties turinčių produktų. Rizikos grupėms priklausantiems asmenims (nėščiosioms, vaikams, vegetarams, sergantiems lėtinėmis ligomis) rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimo papildų vartojimo.

Komplikacijos jei negydoma

Ignoruojama ar netinkamai gydoma anemija gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Lėtinis deguonies trūkumas apkrauna širdį, todėl ilgainiui gali išsivystyti:

Širdies problemos: Padažnėjęs pulsas (tachikardija), nereguliarus širdies ritmas (aritmija), širdies ūžesiai, širdies raumens sustorėjimas (hipertrofija) ir net širdies nepakankamumas.
Sunkumai nėštumo metu: Sunki anemija nėštumo metu didina priešlaikinio gimdymo, mažo naujagimio svorio ir pogimdyvinės depresijos riziką.
Augimo ir vystymosi sutrikimai: Vaikams anemija gali lemti sulėtėjusį fizinį ir protinį vystymąsi, elgesio problemas.
Nusilpusi imuninė sistema: Anemija silpnina organizmo atsparumą infekcijoms.
Lėtinio nuovargio sindromas: Ilgalaikis, sekinantis nuovargis gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, darbingumą ir socialinį gyvenimą.

Dėl šių priežasčių labai svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti anemiją, vadovaujantis gydytojo rekomendacijomis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar anemija yra pavojinga?
Lengva anemija dažniausiai nėra pavojinga ir yra lengvai pagydoma. Tačiau sunki arba ilgai negydoma anemija gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Ar anemiją galima išgydyti vien dieta?
Mityba yra labai svarbi, bet esant vidutinei ar sunkiai anemijai, vien dietos dažniausiai nepakanka. Gydytojas tikriausiai paskirs papildus (pvz., geležies), kad greičiau atkurtų normalų hemoglobino lygį. Dieta padeda palaikyti pasiektus rezultatus ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui.
Kuo skiriasi geležies trūkumas nuo anemijos?
Geležies trūkumas yra būklė, kai organizmo geležies atsargos yra išsekusios. Tai yra ankstesnė stadija. Jei geležies trūkumas nėra koreguojamas, ilgainiui jis progresuoja į geležies stokos anemiją, kai dėl geležies stokos nebegali būti pagaminamas pakankamas hemoglobino kiekis. Žmogus gali jausti nuovargį jau esant geležies trūkumui, net jei anemija dar neišsivystė.
Kaip greitai pagerėja savijauta pradėjus gydymą?
Vartojant geležies papildus, daugelis žmonių pradeda jaustis geriau per 1-2 savaites. Tačiau labai svarbu tęsti gydymą tiek laiko, kiek nurodė gydytojas (dažniausiai kelis mėnesius), kad būtų visiškai atkurtos organizmo geležies atsargos ir išvengta greito ligos atsinaujinimo.
Ar vegetarams ir veganams gresia didesnė anemijos rizika?
Taip, rizika yra didesnė, nes augalinės kilmės (ne hemo) geležis yra prasčiau įsisavinama nei gyvūninės kilmės (hemo) geležis. Be to, augalinėje mityboje natūraliai nėra vitamino B12. Tačiau tinkamai suplanuota vegetariška ar veganiška mityba, kurioje gausu geležies šaltinių (ankštinių, sėklų, riešutų, viso grūdo produktų) ir vartojami vitamino C šaltiniai bei B12 papildai, gali visiškai patenkinti organizmo poreikius.

Šaltiniai

Šis straipsnis parengtas remiantis patikimais tarptautiniais ir nacionaliniais sveikatos organizacijų šaltiniais:

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Informacija apie anemiją. www.who.int
Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS). Informacija apie geležies stokos anemiją. www.nhs.uk
Mayo klinika. Išsamus aprašymas apie anemiją. www.mayoclinic.org
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Rekomendacijos ir sveikatos programos. sam.lrv.lt
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Informacija apie įvairias sveikatos būkles. www.ulac.lt

Anemija (mažakraujystė): simptomai, priežastys ir gydymas