Ar liesas žmogus gali turėti aukštą cholesterolio lygį?

Taip. Nors antsvoris yra svarbus rizikos veiksnys, cholesterolio kiekiui didelę įtaką daro genetika ir mityba. Liesas žmogus, valgantis daug sočiųjų riebalų turinčio maisto arba turintis genetinį polinkį, gali turėti labai aukštą cholesterolio lygį.

Ar kiaušiniai didina cholesterolio kiekį?

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad daugumai žmonių didesnę įtaką daro suvartojamų sočiųjų ir transriebalų kiekis, o ne maiste esantis cholesterolis. Sveikiems žmonėms saikingas kiaušinių vartojimas (pvz., 1 per dieną) laikomas saugiu subalansuotos mitybos dalimi.

Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?

„Blogasis“ cholesterolis (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius, kur jo perteklius gali kauptis arterijose. „Gerasis“ cholesterolis (DTL) surenka cholesterolio perteklių ir neša jį atgal į kepenis sunaikinti. Todėl siekiama, kad MTL būtų kuo mažiau, o DTL – kuo daugiau.

Ar vaistus nuo cholesterolio reikės vartoti visą gyvenimą?

Daugeliu atvejų taip. Didelis cholesterolio kiekis yra lėtinė būklė. Vaistai veikia tik tol, kol yra vartojami. Nustojus juos vartoti, cholesterolio lygis vėl pakils. Tačiau gyvensenos pokyčiai gali padėti sumažinti reikalingą vaistų dozę.

Kaip dažnai reikia tikrintis cholesterolio kiekį?

Sveikiems suaugusiems rekomenduojama pasitikrinti kas 4–6 metus. Jei turite rizikos veiksnių (pvz., aukštą kraujospūdį, diabetą, šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų) arba jūsų rodikliai yra ties riba, gydytojas gali rekomenduoti tyrimą atlikti dažniau.

⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik švietimo tikslams ir negali atstoti profesionalios medicininės konsultacijos. Dėl bet kokių sveikatos problemų, diagnozės nustatymo ar gydymo plano sudarymo visada būtina kreiptis į gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.

Cholesterolis yra į riebalus panaši, vaškinė medžiaga, kuri yra gyvybiškai svarbi kiekvienai organizmo ląstelei. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje, ypač „blogojo“ cholesterolio, tampa reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.

Kas yra Cholesterolis

Cholesterolis yra steroidinis alkoholis, priklausantis lipidų (riebalų) grupei. Jį gamina kepenys, taip pat jo gauname su gyvūninės kilmės maistu (mėsa, pieno produktais, kiaušiniais). Nors cholesterolis dažnai minimas neigiamame kontekste, jis atlieka kelias esmines funkcijas organizme:

Ląstelių membranų statyba: Jis yra būtinas ląstelių apvalkalų struktūrai ir elastingumui palaikyti.
Hormonų gamyba: Cholesterolis yra pagrindas lytinių hormonų (testosterono, estrogenų) ir antinksčių žievės hormonų (kortizolio) sintezei.
Vitamino D gamyba: Veikiant saulės spinduliams, oda iš cholesterolio gamina vitaminą D.
Tulžies rūgščių gamyba: Kepenys naudoja cholesterolį gaminti tulžies rūgštims, kurios padeda virškinti riebalus.

Kadangi cholesterolis yra netirpus vandenyje (ir kraujyje), jam pernešti organizme naudojami specialūs baltymai – lipoproteinai. Pagal šių lipoproteinų tipus cholesterolis skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“:

„Blogasis“ cholesterolis (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, MTL): Tai pagrindinis cholesterolio nešiklis iš kepenų į ląsteles. Kai MTL cholesterolio yra per daug, jis gali kauptis ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės siaurina kraujagysles ir didina širdies infarkto bei insulto riziką. Todėl svarbu, kad jo lygis būtų kuo žemesnis.

„Gerasis“ cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, DTL): Šis tipas veikia kaip „valytojas“. DTL surenka cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir kitų audinių bei neša jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo. Aukštesnis DTL lygis yra siejamas su mažesne širdies ligų rizika.

Trigliceridai: Tai dar vienas riebalų tipas kraujyje, tačiau ne cholesterolis. Jie yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Kalorijų perteklius, ypač iš cukraus ir alkoholio, organizme paverčiamas trigliceridais ir kaupiamas riebalų ląstelėse. Aukštas trigliceridų lygis taip pat didina širdies ligų riziką, ypač kartu su dideliu MTL arba mažu DTL kiekiu.

Visų šių rodiklių visuma, vadinama lipidograma, padeda gydytojui įvertinti bendrą paciento širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Pagrindiniai simptomai

Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra klastinga būklė, nes paprastai nesukelia jokių specifinių simptomų. Būtent dėl to jis dažnai vadinamas „tyliuoju pavojumi“. Žmogus gali jaustis puikiai ir nežinoti, kad jo kraujagyslėse jau vyksta pavojingi pokyčiai.

Simptomai atsiranda tik vėlesnėse stadijose, kai dėl cholesterolio sankaupų (aterosklerozės) reikšmingai susiaurėja arba užsikemša arterijos. Tuomet pasireiškia komplikacijų sukelti požymiai, priklausantys nuo to, kurios kūno dalies kraujotaka sutrinka:

Krūtinės skausmas (krūtinės angina): Spaudžiančio, veržiančio pobūdžio skausmas krūtinėje, atsirandantis fizinio krūvio ar streso metu. Tai ženklas, kad širdies raumeniui trūksta deguonies dėl susiaurėjusių vainikinių arterijų.
Dusulys: Ypač fizinio krūvio metu, gali rodyti širdies nepakankamumą.
Kojų skausmas einant (protarpinis šlubumas): Skausmas, mėšlungis ar nuovargis kojų raumenyse (dažniausiai blauzdose), kuris atsiranda vaikštant ir praeina pailsėjus. Tai rodo periferinių arterijų ligą, kai sutrinka kojų kraujotaka.
Staigūs, stiprūs galvos skausmai, galvos svaigimas: Gali būti insulto preliudija.
Šaltos galūnės: Prasta kraujotaka gali lemti, kad kojos ar rankos nuolat būna šaltos.
Ksantomos: Gelsvi riebalų mazgeliai, atsirandantys po oda, dažniausiai aplink akis (ksanteliazmos), ant sausgyslių (ypač Achilo) ar sąnarių. Tai retas, bet specifinis labai didelio cholesterolio kiekio požymis, dažnai susijęs su genetinėmis ligomis.

Svarbu pabrėžti: nelaukite simptomų. Vienintelis patikimas būdas sužinoti savo cholesterolio lygį – atlikti kraujo tyrimą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Padidėjusį cholesterolio kiekį gali lemti vienas arba keli veiksniai, kuriuos galima skirstyti į koreguojamus (susijusius su gyvensena) ir nekoreguojamus.

Koreguojami rizikos veiksniai:

Netaisyklinga mityba: Gausus sočiųjų riebalų (riebi mėsa, perdirbti mėsos gaminiai, riebūs pieno produktai, sviestas) ir transriebalų (kietinti margarinai, gruzdintas maistas, konditerijos gaminiai) vartojimas labiausiai didina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį.
Nutukimas ir antsvoris: Kūno masės indeksui (KMI) viršijant 25 kg/m², didėja trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekis, o mažėja „gerojo“ DTL cholesterolio. Ypač pavojingas pilvinis nutukimas (kai riebalai kaupiasi aplink juosmenį).
Fizinio aktyvumo stoka: Sėdimas gyvenimo būdas mažina DTL cholesterolio kiekį ir prisideda prie svorio augimo, kas netiesiogiai didina MTL lygį.
Rūkymas: Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl prie jų lengviau kimba cholesterolis. Be to, jis mažina apsauginio DTL cholesterolio kiekį.
Pernelyg didelis alkoholio vartojimas: Nors saikingas raudonojo vyno vartojimas gali šiek tiek padidinti DTL, besaikis alkoholio vartojimas didina trigliceridų ir bendrojo cholesterolio kiekį, kenkia kepenims ir didina kraujo spaudimą.

Nekoreguojami rizikos veiksniai:

Genetika (paveldimumas): Kai kuriems žmonėms didelis cholesterolio kiekis yra paveldimas. Būklė, vadinama šeimine hipercholesterolemija, lemia labai aukštą MTL cholesterolio lygį nuo pat jaunystės ir reikalauja ankstyvo bei agresyvaus gydymo.
Amžius: Su amžiumi kepenų gebėjimas šalinti MTL cholesterolį silpnėja, todėl jo lygis kraujyje natūraliai kyla.
Lytis: Iki menopauzės moteris nuo širdies ligų iš dalies saugo hormonas estrogenas, kuris padeda palaikyti aukštesnį DTL lygį. Po menopauzės moterų MTL lygis dažnai pakyla ir rizika susilygina su vyrų.
Gretutinės ligos: Cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti ir kitos sveikatos būklės, pavyzdžiui, 2 tipo cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, hipotirozė (skydliaukės hormonų trūkumas), policistinių kiaušidžių sindromas.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Cholesterolio kiekis nustatomas atliekant kraujo tyrimą, vadinamą lipidograma. Tai paprastas tyrimas, kuriam kraujas dažniausiai imamas iš venos. Siekiant tikslumo, rekomenduojama prieš tyrimą 9–12 valandų nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus vandenį.

Lipidograma parodo šiuos rodiklius:

Bendrasis cholesterolis: Visas kraujyje esantis cholesterolis (MTL + DTL + kiti lipoproteinai).
MTL („blogasis“) cholesterolis: Pagrindinis rodiklis, pagal kurį vertinama rizika.
DTL („gerasis“) cholesterolis: Apsauginis veiksnys.
Trigliceridai: Kitas riebalų tipas, susijęs su širdies ligų rizika.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, rekomenduojamos cholesterolio normos sveikam suaugusiam žmogui yra:

Bendras cholesterolis: mažiau nei 5 mmol/l
MTL cholesterolis: mažiau nei 3 mmol/l
DTL cholesterolis: daugiau nei 1 mmol/l vyrams ir daugiau nei 1,2 mmol/l moterims
Trigliceridai: mažiau nei 1,7 mmol/l

Svarbu: Šios normos yra orientacinės. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar turintiems kitų rizikos veiksnių, gydytojas gali nustatyti griežtesnes tikslines MTL cholesterolio vertes (pvz., mažiau nei 2,6 mmol/l, 1,8 mmol/l ar net 1,4 mmol/l).

Kada kreiptis į gydytoją?

Profilaktiškai pasitikrinti cholesterolio kiekį rekomenduojama visiems suaugusiems nuo 20 metų amžiaus, ypač jei yra rizikos veiksnių. Vėliau tyrimą reikėtų kartoti kas 4-6 metus arba dažniau, jei taip nurodo gydytojas. Vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų (arba po menopauzės) profilaktiniai patikrinimai yra ypač svarbūs.

Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą (tel. 112), jei Jums ar kam nors kitam pasireiškė staigūs simptomai, galintys rodyti širdies infarktą ar insultą:

Staigus, stiprus skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį;
Dusulys, šaltas prakaitas;
Staigus veido, rankos ar kojos nutirpimas ar silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje;
Sutrikusi kalba, staigus regėjimo pablogėjimas, stiprus galvos svaigimas.

Gydymas

Padidėjusio cholesterolio gydymo tikslas – sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį ir taip apsisaugoti nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Gydymo planas visuomet yra individualus ir priklauso nuo cholesterolio lygio, gretutinių ligų ir bendros rizikos. Dažniausiai derinamas medikamentinis gydymas su gyvensenos pokyčiais.

Medicininis gydymas

Jei gyvensenos pokyčių nepakanka arba rizika yra labai didelė, gydytojas skiria vaistus. Populiariausia ir veiksmingiausia vaistų grupė yra statinai. Jie veikia slopindami cholesterolio gamybą kepenyse ir padeda pašalinti jo perteklių iš kraujo. Statinai yra gerai ištirti ir įrodyta, kad jie reikšmingai mažina širdies infarkto ir insulto riziką. Kaip ir visi vaistai, jie gali turėti šalutinį poveikį (pvz., raumenų skausmus), todėl svarbu apie bet kokius negalavimus pranešti gydytojui.

Kitos vaistų grupės, kurios gali būti skiriamos vienos arba kartu su statinais:

Ezetimibas: Mažina cholesterolio pasisavinimą žarnyne.
Fibratai: Daugiausiai naudojami trigliceridų kiekiui mažinti.
PCSK9 inhibitoriai: Naujos kartos, labai veiksmingi vaistai, skiriami injekcijomis. Paprastai taikomi, kai statinai yra nepakankamai veiksmingi arba netoleruojami, ypač sergant šeimine hipercholesterolemija.
Bempedo rūgštis: Kitas vaistas, mažinantis cholesterolio gamybą kepenyse, skiriamas pacientams, netoleruojantiems statinų.

Gydymą vaistais gali paskirti ir koreguoti tik gydytojas. Savarankiškai nutraukti ar keisti vaistų dozes griežtai draudžiama.

Natūralūs ir namų būdai

Kai kurie maisto produktai ir papildai gali padėti nežymiai sumažinti cholesterolio kiekį, tačiau jie nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Jie gali būti veiksminga bendro plano dalis.

Tirpiosios skaidulos: Avižos, miežiai, pupelės, lęšiai, obuoliai, citrusiniai vaisiai, morkos. Tirpiosios skaidulos žarnyne suriša dalį cholesterolio ir neleidžia jam patekti į kraują.
Omega-3 riebalų rūgštys: Randamos riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje, silkėje), linų sėmenyse, čija sėklose, graikiniuose riešutuose. Jos ypač veiksmingai mažina trigliceridų kiekį. Galima vartoti ir kokybiškus žuvų taukų papildus, pasitarus su gydytoju.
Augaliniai steroliai ir stanoliai: Šios natūralios medžiagos, randamos augaluose, blokuoja cholesterolio pasisavinimą. Jų dedama į kai kuriuos jogurtus, margarinus, pieną.
Raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai: Jų sudėtyje yra monakolino K – medžiagos, chemiškai identiškos vienam iš statinų. Tačiau papildų kokybė ir koncentracija nėra reguliuojama, todėl juos vartoti reikia atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju.

Gyvensenos pokyčiai

Tai yra bet kokio cholesterolio mažinimo plano pagrindas, veiksmingas tiek su vaistais, tiek be jų.

Širdžiai palanki mityba: Apribokite sočiųjų ir transriebalų. Rinkitės liesą mėsą, paukštieną be odos, žuvį. Padidinkite vaisių, daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų suvartojimą. Naudokite augalinius aliejus, pavyzdžiui, alyvuogių. Viduržemio jūros dieta yra puikus tokios mitybos pavyzdys.
Reguliarus fizinis aktyvumas: PSO rekomenduoja bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) per savaitę. Judėjimas padeda didinti „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį.
Svorio kontrolė: Net kelių kilogramų atsikratymas gali ženkliai pagerinti cholesterolio rodiklius.
Metimas rūkyti: Tai vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti dėl savo širdies. Jau per metus po metimo rūkyti širdies ligų rizika sumažėja perpus.
Alkoholio ribojimas: Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai.

Prevencija

Geriausias gydymas – tai prevencija. Norint išvengti cholesterolio padidėjimo ir su tuo susijusių ligų, svarbu nuo pat jaunystės laikytis sveikos gyvensenos principų. Prevencinės priemonės iš esmės nesiskiria nuo gydymo metu taikomų gyvensenos pokyčių:

Subalansuota mityba: Nuo vaikystės formuokite įprotį valgyti daug daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų. Venkite perdirbto, riebaus ir saldaus maisto.
Fizinis aktyvumas: Būkite aktyvūs kasdien. Raskite mėgstamą sporto šaką ar veiklą, kad judėjimas teiktų malonumą.
Normalaus svorio palaikymas: Išlaikykite sveiką kūno svorį visą gyvenimą.
Nerūkymas: Niekada nepradėkite rūkyti, o jei rūkote – kuo greičiau meskite.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Net ir jaučiantis gerai, svarbu periodiškai pasitikrinti cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą, kad problemos būtų pastebėtos laiku.

Komplikacijos jei negydoma

Ilgą laiką negydomas didelis cholesterolio kiekis sukelia laipsnišką kraujagyslių pažeidimą – aterosklerozę (arterijų kietėjimą ir siaurėjimą). Ant vidinių arterijų sienelių kaupiasi cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų plokštelės, kurios siaurina kraujagyslės spindį ir trikdo kraujo tėkmę. Priklausomai nuo pažeistų arterijų, aterosklerozė gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas:

Koronarinė širdies liga: Kai aterosklerozė pažeidžia širdį maitinančias vainikines arterijas. Tai sukelia krūtinės anginą, o plokštelei plyšus ir susidarius krešuliui – širdies infarktą (miokardo infarktą).
Insultas: Įvyksta, kai krešulys užkemša smegenis maitinančią arteriją (išeminis insultas) arba kai susilpnėjusi kraujagyslė plyšta (hemoraginis insultas). Aukštas cholesterolis yra pagrindinis išeminio insulto rizikos veiksnys.
Periferinių arterijų liga: Kai susiaurėja kojas ir pėdas maitinančios arterijos. Tai sukelia skausmą vaikštant, o sunkiais atvejais gali lemti žaizdų atsiradimą ir net galūnės amputaciją.
Aortos aneurizma: Aterosklerozė gali susilpninti didžiausios organizmo arterijos – aortos – sienelę, kuri išsiplečia ir gali plyšti, sukeldama mirtiną vidinį kraujavimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Klausimas: Ar liesas žmogus gali turėti aukštą cholesterolio lygį?
Atsakymas: Taip. Nors antsvoris yra svarbus rizikos veiksnys, cholesterolio kiekiui didelę įtaką daro genetika ir mityba. Liesas žmogus, valgantis daug sočiųjų riebalų turinčio maisto arba turintis genetinį polinkį, gali turėti labai aukštą cholesterolio lygį.
Klausimas: Ar kiaušiniai didina cholesterolio kiekį?
Atsakymas: Anksčiau buvo manoma, kad maiste esantis cholesterolis (pvz., kiaušinio trynyje) tiesiogiai didina jo kiekį kraujyje. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad daugumai žmonių didesnę įtaką daro suvartojamų sočiųjų ir transriebalų kiekis, o ne maisto cholesterolis. Sveikiems žmonėms saikingas kiaušinių vartojimas (pvz., 1 per dieną) laikomas saugiu subalansuotos mitybos dalimi.
Klausimas: Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?
Atsakymas: „Blogasis“ cholesterolis (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius, kur jo perteklius gali kauptis arterijose. „Gerasis“ cholesterolis (DTL) surenka cholesterolio perteklių ir neša jį atgal į kepenis sunaikinti. Todėl siekiama, kad MTL būtų kuo mažiau, o DTL – kuo daugiau.
Klausimas: Ar vaistus nuo cholesterolio reikės vartoti visą gyvenimą?
Atsakymas: Daugeliu atvejų taip. Didelis cholesterolio kiekis yra lėtinė būklė. Statinai ir kiti vaistai veikia tik tol, kol yra vartojami. Nustojus juos vartoti, cholesterolio lygis vėl pakils. Tačiau gyvensenos pokyčiai gali padėti sumažinti reikalingą vaistų dozę.
Klausimas: Kaip dažnai reikia tikrintis cholesterolio kiekį?
Atsakymas: Sveikiems suaugusiems rekomenduojama pasitikrinti kas 4–6 metus. Jei turite rizikos veiksnių (pvz., aukštą kraujospūdį, diabetą, šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų) arba jūsų rodikliai yra ties riba, gydytojas gali rekomenduoti tyrimą atlikti dažniau.

Šaltiniai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Cardiovascular diseases (CVDs). Prieiga internetu: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cardiovascular-diseases-(cvds)
Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS). High cholesterol. Prieiga internetu: https://www.nhs.uk/conditions/high-cholesterol/
Mayo klinika. High cholesterol. Prieiga internetu: https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-cholesterol/symptoms-causes/syc-20350800
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Prieiga internetu: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/prevencines-programos/sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa

Cholesterolis: Viskas, ką reikia žinoti apie normas ir gydymą