Diabetas, dar žinomas kaip cukrinis diabetas, yra lėtinė, kompleksinė liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Šiame išsamiame straipsnyje, paremtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų pirmaujančių medicinos įstaigų rekomendacijomis, aptarsime diabeto esmę, jo tipus, simptomus, priežastis, diagnostikos metodus, gydymo strategijas ir prevencines priemones. Svarbu pabrėžti, kad šio straipsnio tikslas yra suteikti informaciją, o ne diagnozuoti ligą ar pakeisti profesionalų medicininį patarimą. Jei įtariate, kad jums ar jūsų artimiesiems pasireiškė diabeto simptomai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Diabetas atsiranda, kai organizmas negamina pakankamai insulino arba negali efektyviai panaudoti pagaminto insulino. Insulinas – tai hormonas, gaminamas kasos, kuris padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles ir būti panaudotai energijai. Kai insulino trūksta arba jo veikimas sutrikęs, gliukozės kiekis kraujyje pakyla, o tai ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų, paveikiančių širdį, inkstus, akis, nervus ir kitus organus. Supratimas apie diabetą yra pirmas žingsnis siekiant jį valdyti ir gyventi visavertį gyvenimą.

Kas yra diabetas?

Diabetas yra medžiagų apykaitos sutrikimas, pasižymintis ilgalaikiu gliukozės (cukraus) kiekio padidėjimu kraujyje. Šis padidėjimas atsiranda dėl vienos iš dviejų pagrindinių priežasčių: organizmas negamina pakankamai insulino, arba ląstelės tampa atsparios insulinui ir nepasiima gliukozės iš kraujo. Gliukozas yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų organizmui, o insulinas yra raktas, atidaranti ląstelių duris gliukozei patekti vidun. Kai gliukozė lieka kraujyje, ji negali būti panaudota energijai, o ilgalaikis aukštas jos kiekis sukelia įvairius pažeidimus organizme.

Diabeto tipai

1 tipo diabetas

1 tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunatviniu ar insulino priklausomu diabetu, yra autoimuninė liga. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja ir sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to organizmas gamina labai mažai insulino arba jo visai negamina. Šis tipas dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar jaunystėje, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Žmonėms, sergantiems 1 tipo diabetu, gyvybiškai svarbu vartoti insuliną injekcijomis arba insulino pompa, kad išgyventų.

2 tipo diabetas

2 tipo diabetas, anksčiau vadintas suaugusiųjų ar insulino nepriklausomu diabetu, yra labiausiai paplitęs diabeto tipas, sudarantis apie 90–95% visų diabeto atvejų. Šiuo atveju organizmas arba negamina pakankamai insulino, arba ląstelės tampa atsparios insulinui (insulino rezistencija) ir negali efektyviai jo panaudoti. 2 tipo diabetas dažnai yra susijęs su nutukimu, fizinio aktyvumo stygiumi, netinkama mityba ir genetiniu polinkiu. Pradinėse stadijose jį galima valdyti pakeitus gyvenimo būdą, tačiau laikui bėgant daugeliui žmonių prireikia vaistų, įskaitant ir insuliną.

Gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas pasireiškia nėštumo metu moterims, kurios anksčiau neturėjo diabeto. Jis atsiranda dėl hormoninių pokyčių, kurie gali sukelti insulino rezistenciją. Nors gestacinis diabetas paprastai išnyksta po gimdymo, moterims, kurios juo sirgo, padidėja rizika vėliau susirgti 2 tipo diabetu. Tinkamas gydymas nėštumo metu yra gyvybiškai svarbus tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai.

Kiti specifiniai diabeto tipai

Retesni diabeto tipai apima monogeninį diabetą (pvz., MODY – subrendusių žmonių diabetas, prasidedantis jaunystėje), diabetą, sukeltą kitų ligų (pvz., kasos ligų, cistinės fibrozės), ar vaistų (pvz., steroidų) vartojimo.

Simptomai

Diabeto simptomai gali skirtis priklausomai nuo diabeto tipo ir gliukozės kiekio kraujyje. 1 tipo diabeto simptomai paprastai pasireiškia staigiai ir yra ryškesni, o 2 tipo diabeto simptomai dažnai vystosi palaipsniui ir ilgą laiką gali būti nepastebimi. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius pavojaus signalus:

Dažnas šlapinimasis (poliurija): organizmas bando pašalinti gliukozės perteklių per inkstus.
Padidėjęs troškulys (polidipsija): dėl skysčių netekimo per šlapimą organizmas dehidratuoja.
Nuolatinis alkio jausmas (polifagija): nepaisant valgymo, ląstelės negauna energijos iš gliukozės.
Nepaaiškinamas svorio kritimas: ypač būdingas 1 tipo diabetui, kai organizmas pradeda skaidyti raumenis ir riebalus energijai gauti.
Nuovargis: ląstelės neturi pakankamai energijos, todėl jaučiamas silpnumas.
Neryškus matymas: aukštas gliukozės kiekis gali pažeisti akies lęšiuko kraujagysles.
Lėtai gyjančios žaizdos ir infekcijos: pažeidžiama imuninė sistema ir kraujotaka, ypač kojų ir pėdų srityje (diabetinė pėda).
Dilgčiojimas ar nutirpimas galūnėse: nervų pažeidimo (neuropatijos) požymis.
Pasikartojančios makšties mielių infekcijos (moterims): cukrus sudaro palankią terpę grybeliams.

„Ankstyvas diabeto simptomų atpažinimas yra gyvybiškai svarbus. Nereguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti rimtas ir negrįžtamas komplikacijas. Kiekvienas, pastebėjęs bent kelis iš šių simptomų, turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją išsamiam tyrimui.“ – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Diabetas yra kompleksinė liga, kurios atsiradimą lemia genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių derinys. Kiekvienam diabeto tipui būdingos savos priežastys.

1 tipo diabetas

1 tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau manoma, kad jį sukelia genetinis polinkis kartu su aplinkos veiksniais. Šie veiksniai gali apimti:

Genetinis paveldimumas: nors ne visuomet, bet yra didesnė rizika susirgti, jei artimas giminaitis serga 1 tipo diabetu.
Virusinės infekcijos: kai kurie virusai gali suveikti kaip dirgiklis, paskatinantis imuninės sistemos ataką prieš kasos ląsteles.
Ankstyvas karvės pieno vartojimas: kai kurie tyrimai rodo ryšį, nors ryšys nėra galutinai patvirtintas.

2 tipo diabetas

2 tipo diabetas yra glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai apima:

Nutukimas ir antsvoris: pagrindinis rizikos veiksnys, glaudžiai susijęs su insulino rezistencija.
Fizinio aktyvumo stoka: nejudrus gyvenimo būdas didina atsparumą insulinui.
Netaisyklinga mityba: didelis rafinuotų angliavandenių, cukraus ir sočiųjų riebalų suvartojimas.
Genetinis polinkis: didesnė rizika, jei artimi giminaičiai serga 2 tipo diabetu.
Amžius: rizika didėja su amžiumi, ypač po 45 metų.
Etninė kilmė: kai kurios etninės grupės (pvz., afroamerikiečiai, ispanai, azijiečiai) turi didesnę riziką.
Gestacinis diabetas anamnezėje: moterys, sirgusios gestaciniu diabetu, turi didesnę riziką vėliau susirgti 2 tipo diabetu.
Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir cholesterolio kiekis: šios būklės dažnai eina kartu su insulino rezistencija.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) moterims.

Gestacinis diabetas

Gestacinio diabeto rizikos veiksniai apima:

Nutukimas nėštumo pradžioje.
Ankstesnis gimdymas, kai kūdikis svėrė daugiau nei 4 kg.
Gestacinis diabetas ankstesnio nėštumo metu.
Šeimos istorija: artimi giminaičiai, sergantys 2 tipo diabetu.
Vyresnis motinos amžius.

Diagnostika

Diabeto diagnostika yra esminė siekiant laiku pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų. Diagnostika atliekama atliekant kraujo tyrimus, kurie matuoja gliukozės kiekį. Svarbiausi tyrimai yra šie:

1. Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius (Fasting Plasma Glucose – FPG)

Šis tyrimas atliekamas po 8–12 valandų nevalgymo.
• Normalus: mažiau nei 5.6 mmol/l.
• Prediabetas: 5.6–6.9 mmol/l.
• Diabetas: 7.0 mmol/l ar daugiau.

2. Geriamojo gliukozės tolerancijos mėginys (Oral Glucose Tolerance Test – OGTT)

Po 8–12 valandų nevalgymo išgeriamas gliukozės tirpalas, o gliukozės koncentracija kraujyje matuojama prieš geriant tirpalą ir po 2 valandų.
• Normalus: mažiau nei 7.8 mmol/l po 2 valandų.
• Prediabetas: 7.8–11.0 mmol/l po 2 valandų.
• Diabetas: 11.1 mmol/l ar daugiau po 2 valandų.

3. Gliukuoto hemoglobino tyrimas (HbA1c)

Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius. Jis nereikalauja nevalgymo ir yra vienas patogiausių diagnostikos metodų.
• Normalus: mažiau nei 5.7%.
• Prediabetas: 5.7–6.4%.
• Diabetas: 6.5% ar daugiau.

4. Atsitiktinės gliukozės kiekio kraujyje tyrimas

Šis tyrimas atliekamas bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kada paskutinį kartą valgėte. Jei atsitiktinis gliukozės kiekis kraujyje yra 11.1 mmol/l ar daugiau, ir yra diabeto simptomų, tai gali reikšti diabetą.

5. Papildomi tyrimai 1 tipo diabetui nustatyti

Jei įtariamas 1 tipo diabetas, gali būti atliekami papildomi autoantikūnų tyrimai (pvz., GAD antikūnai, insulino antikūnai), kurie patvirtina autoimuninę ligą.

Gydymas

Diabeto gydymas yra individualus ir priklauso nuo diabeto tipo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Pagrindinis gydymo tikslas yra palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, išvengti ūminių komplikacijų ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Diabeto valdymas apima mitybą, fizinį aktyvumą, vaistus ir reguliarų stebėjimą.

1 tipo diabeto gydymas

Kadangi organizmas negamina insulino, 1 tipo diabeto gydymas visada apima:

Insulino terapija: Insulinas švirkščiamas kelis kartus per dieną arba naudojant insulino pompą. Yra įvairių insulino tipų (greito veikimo, ilgo veikimo), kurie derinami, siekiant atkartoti natūralų organizmo insulino išsiskyrimą.
Angliavandenių skaičiavimas: Sergantys 1 tipo diabetu turi išmokti skaičiuoti angliavandenių kiekį maiste ir atitinkamai reguliuoti insulino dozę.
Reguliarus gliukozės stebėjimas: Dažnas gliukozės kiekio matavimas kraujyje (naudojant piršto dūrio gliukomatį ar nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemas) yra būtinas.
Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: Nors insulinas yra kritiškai svarbus, sveika mityba ir reguliari mankšta padeda geriau valdyti ligą.

2 tipo diabeto gydymas

2 tipo diabeto gydymas dažnai pradedamas nuo gyvenimo būdo pokyčių:

Sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga skaidulomis, liesais baltymais ir geru riebalais, apribojant rafinuotus angliavandenius ir cukrų. Gydytojas arba dietologas gali sudaryti individualų mitybos planą.
Fizinis aktyvumas: Reguliari fizinė veikla (bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę) padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti insulino jautrumą.
Vaistai tabletes: Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, skiriami geriamieji medikamentai:
- Metforminas: dažnai pirmas pasirinkimas, mažinantis gliukozės gamybą kepenyse ir didinantis insulino jautrumą.
- Sulfonilkarbamido dariniai: stimuliuoja kasą gaminti daugiau insulino.
- DPP-4 inhibitoriai, SGLT2 inhibitoriai, GLP-1 receptorių agonistai: naujesnės kartos vaistai, veikiantys skirtingais mechanizmais, siekdami sumažinti gliukozės kiekį ir netgi turintys apsauginį poveikį širdžiai ir inkstams.
Insulino terapija: Laikui bėgant, daugeliui sergančiųjų 2 tipo diabetu prireikia insulino injekcijų, ypač jei kasa išsenka ir gamina nepakankamai insulino.
Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė: Svarbu kontroliuoti šiuos veiksnius, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Gestacinio diabeto gydymas

Mitybos korekcija ir fizinis aktyvumas: Dažnai tai yra pirmasis žingsnis suvaldant gliukozės kiekį.
Gliukozės stebėjimas: Reguliarus gliukozės kiekio matavimas.
Insulino terapija: Jei mitybos ir fizinio aktyvumo nepakanka, skiriamas insulinas, nes dauguma geriamųjų vaistų nėra rekomenduojami nėštumo metu.

Profilaktika

Nors 1 tipo diabeto prevencijos būdų nėra (išskyrus retus genetinius atvejus), 2 tipo diabeto ir gestacinio diabeto atsiradimo riziką galima žymiai sumažinti. Prevencija yra efektyviausia priemonė kovojant su diabeto epidemija.

2 tipo diabeto profilaktika

Daugumą 2 tipo diabeto atvejų galima išvengti arba atidėti, laikantis šių principų:

Subalansuota mityba: Valgykite daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesų baltymų. Apribokite cukraus, rafinuotų angliavandenių, sočiųjų ir transriebalų vartojimą. Mažiau perdirbto maisto, daugiau natūralaus.
Reguliarus fizinis aktyvumas: Siekite bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos daugeliu savaitės dienų. Tai gali būti greitas pasivaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Svarbu sumažinti sėdimą gyvenimo būdą.
Sveiko svorio palaikymas: Nutukimas yra vienas pagrindinių 2 tipo diabeto rizikos veiksnių. Net nedidelis svorio sumažinimas (5-7% kūno svorio) gali žymiai sumažinti riziką.
Reguliarus kraujo gliukozės tyrimas: Ypač jei turite rizikos veiksnių (pvz., šeimos istoriją, antsvorį, amžių virš 45 metų), reguliariai tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje ir stebėkite, ar nėra prediabeto požymių.
Nerūkymas: Rūkymas didina insulino rezistencijos riziką ir apskritai kenkia kraujagyslių sveikatai.
Alkoholio vartojimo ribojimas: Saikingas alkoholio vartojimas, jei nėra kitų kontraindikacijų.

Gestacinio diabeto profilaktika

Nėštumo metu galima imtis šių priemonių, siekiant sumažinti gestacinio diabeto riziką:

Sveikas svoris prieš nėštumą ir jo metu: Stenkitės pasiekti ir palaikyti sveiką svorį prieš pastojant ir tinkamai jį kontroliuoti nėštumo metu.
Aktyvus gyvenimo būdas: Jei gydytojas leidžia, išlaikykite fizinį aktyvumą nėštumo metu.
Subalansuota mityba: Valgykite įvairų ir sveiką maistą, apribokite saldumynus ir rafinuotus angliavandenius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite bet kurį iš aukščiau išvardytų diabeto simptomų, kuo skubiau kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminis siekiant išvengti ligos progresavimo ir sunkių komplikacijų. Ypač svarbu nedelsiant kreiptis, jei patiriate:

Staigų, didelį nuovargį.
Greitą, nepaaiškinamą svorio kritimą.
Nuolatinį stiprų troškulį ir dažną šlapinimąsi.
Neryškų matymą, galvos svaigimą.
Lėtai gyjančias žaizdas.

Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje, jei:

Jums yra daugiau nei 45 metai.
Turite antsvorį ar nutukimą.
Turite artimųjų, sergančių diabetu.
Anksčiau sirgote gestaciniu diabetu ar gimdėte didelį naujagimį.
Turite padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį.
Sergate policistinių kiaušidžių sindromu (moterims).

Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir, prireikus, nukreips pas endokrinologą – specialistą, gydantį diabetą ir kitas endokrininės sistemos ligas. Svarbu atsiminti, kad diabetas nėra sakinys, o valdoma liga. Su tinkamu gydymu ir gyvenimo būdu, daugelis žmonių, sergančių diabetu, gali gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą.

Išsamesnė informacija apie galimas komplikacijas

Nevaldomas diabetas ilgainiui gali sukelti daugybę rimtų, dažnai negrįžtamų komplikacijų, pakenkiančių įvairioms organizmo sistemoms. Šių komplikacijų supratimas pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir kruopštaus ligos valdymo svarbą.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Diabetas yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Ilgalaikis aukštas gliukozės kiekis pažeidžia arterijas, sukeldamas aterosklerozę (arterijų sukietėjimą ir susiaurėjimą). Tai gali lemti:

Koronarinė širdies liga: pažeidžiami širdį maitinantys kraujagyslės, sukeliantys stenokardiją ir širdies infarktą.
Insultas: sutrikus kraujotakai smegenyse.
Periferinių arterijų liga: sutrikusi kraujotaka galūnėse, ypač kojose, galinti sukelti skausmą, lėtai gyjančias žaizdas ir net amputaciją.
Arterinė hipertenzija: padidėjęs kraujospūdis dažnai eina kartu su diabetu, dar labiau didindamas riziką.

Nefropatija (inkstų pažeidimas)

Diabetinė nefropatija yra inkstų pažeidimas, kurį sukelia aukštas gliukozės kiekis, veikinatis inkstų filtrus. Laikui bėgant inkstai praranda gebėjimą efektyviai filtruoti kraują, kas gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų ligos, kuriai reikalinga dializė arba inkstų transplantacija.

Retinopatija (akių pažeidimas)

Diabetinė retinopatija pažeidžia tinklainės kraujagysles, sukeldama regėjimo pablogėjimą, o galiausiai – apakimą. Kitos akių ligos, susijusios su diabetu, yra katarakta ir glaukoma. Reguliarūs akių patikrinimai yra itin svarbūs.

Neuropatija (nervų pažeidimas)

Diabetinė neuropatija yra nervų pažeidimas, paveikiantis įvairias nervų sistemas:
• Periferinė neuropatija: dažniausiai paveikia kojas ir pėdas, sukeliant dilgčiojimą, nutirpimą, skausmą ar jautrumo praradimą. Dėl to padidėja traumų ir infekcijų rizika, formuojasi trofinės opos (diabetinė pėda).
• Autonominė neuropatija: pažeidžia nervus, kontroliuojančius vidaus organų veiklą, pvz., virškinimą (gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą), širdies ritmą, kraujospūdį, šlapimo pūslės funkciją ar lytinę funkciją.

Diabetinė pėda

Dėl neuropatijos (jautrumo praradimo) ir periferinių arterijų ligos (prastos kraujotakos), net mažiausi pėdų pažeidimai (įbrėžimai, nuospaudos) gali virsti sunkiai gyjančiomis opomis, kurios greitai infekuojasi. Sunkesniais atvejais gali prireikti amputacijos, siekiant sustabdyti infekcijos plitimą.

Kitos komplikacijos

Infekcijų padidėjusi rizika: Aukštas gliukozės kiekis susilpnina imuninę sistemą, todėl žmonės, sergantys diabetu, yra labiau linkę į įvairias infekcijas, ypač odos, šlapimo takų ir grybelines infekcijas.
Odų ligos: Dažnesnės yra bakterinės ir grybelinės odos infekcijos, taip pat diabetinė dermopatija, akantozė ir kiti odos pakitimai.
Klausos praradimas: Tyrimai rodo, kad diabetas gali didinti klausos pablogėjimo riziką.
Dantų ir dantenų ligos: Diabetas didina dantenų uždegimo (gingivito) ir periodontito riziką.
Depresija: Gyvenimas su lėtine liga kaip diabetas gali sukelti emocinių iššūkių ir depresiją.

Griežta gliukozės, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, reguliarus gydytojo konsultacijos, akių ir pėdų patikrinimai, sveikas gyvenimo būdas padeda atitolinti ar išvengti šių komplikacijų. Kiekvienas sergantis diabetu turi aktyviai dalyvauti savo ligos valdyme ir bendradarbiauti su medicinos specialistų komanda.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra didžiausias 2 tipo diabeto rizikos veiksnys?

Didžiausias 2 tipo diabeto rizikos veiksnys yra nutukimas ir antsvoris, ypač jei riebalai kaupiasi pilvo srityje.

Ar 1 tipo diabetas yra paveldimas?

Taip, genetinis polinkis didina riziką susirgti 1 tipo diabetu, tačiau jis nėra paveldimas taip tiesiogiai kaip kai kurios kitos ligos. Jį dažnai sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.

Ar galima išgydyti diabetą?

Diabetas kol kas nėra išgydomas, tačiau jį galima sėkmingai valdyti. 1 tipo diabetas reikalauja nuolatinės insulino terapijos. 2 tipo diabetas gali būti valdomas gyvenimo būdo pokyčiais ir vaistais, o kai kuriais atvejais, ypač po svorio metimo operacijų, gali pasiekti remisiją.

Kada reikėtų pasitikrinti dėl diabeto?

Rekomenduojama pasitikrinti dėl diabeto, jei esate virš 45 metų, turite antsvorį, šeimos diabeto istoriją, aukštą kraujospūdį ar cholesterolio kiekį, sirgote gestaciniu diabetu arba jaučiate bendrus diabeto simptomus (troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis).

Kuo skiriasi 1 ir 2 tipo diabetas?

1 tipo diabetas yra autoimuninė liga, kai organizmas negamina jokio insulino dėl pažeistų kasos ląstelių. 2 tipo diabetas atsiranda, kai organizmas gamina nepakankamai insulino arba ląstelės tampa atsparios insulinui ir jo negali efektyviai panaudoti.

Kas yra prediabetas ir ar jis pavojingas?

Prediabetas yra būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus, bet dar nepasiekia diabeto ribos. Tai yra pavojaus signalas, nes jei nesiimama priemonių, didelė tikimybė, kad per kelerius metus išsivystys 2 tipo diabetas. Tačiau šioje stadijoje galima pakeisti gyvenimo būdą ir atitolinti ar išvengti ligos.

Diabetas: Išsamus Gidas Sveikatai