Galvos skausmas: tipai, priežastys ir gydymas

> **⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas:** Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Prieš pradėdami bet kokį gydymą, vartodami papildus, nutraukdami vaistų vartojimą ar keisdami savo sveikatos priežiūros planą, pasitarkite su gydytoju ar kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu. Galvos skausmas yra vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje, kurį bent kartą gyvenime yra patyręs beveik kiekvienas žmogus. Nors daugeliu atvejų jis yra trumpalaikis, nepavojingas ir lengvai malšinamas, kai kuriems žmonėms lėtinis ar stiprus galvos skausmas gali ženkliai paveikti kasdienę veiklą, darbingumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Šis nemalonus pojūtis gali varijuoti nuo lengvo maudimo iki stipraus, pulsuojančio skausmo, kartais lydimo kitų simptomų. Svarbu suprasti, kad galvos skausmas nėra liga, o simptomas, galintis signalizuoti apie įvairias organizmo būkles – nuo paprasto nuovargio ir dehidratacijos iki rimtų neurologinių ligų. Gebėjimas atpažinti skirtingus galvos skausmo tipus, jų priežastis ir įspėjamuosius ženklus yra pirmas žingsnis siekiant tinkamai jį valdyti ir prireikus laiku kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime galvos skausmo rūšis, dažniausias jų priežastis, diagnostikos, gydymo bei prevencijos būdus. * [Kas yra galvos skausmas?](#kas-yra-galvos-skausmas) * [Dažniausios priežastys ir tipai](#dažiausios-priežastys-ir-tipai) * [Susijusios ligos](#susijusios-ligos) * [Kada tai yra pavojinga („raudonosios vėliavos")](#kada-tai-yra-pavojinga-raudonosios-vėliavos) * [Diagnostika – kokie tyrimai?](#diagnostika--kokie-tyrimai) * [Gydymas ir savipagalba](#gydymas-ir-savipagalba) * [Prevencija](#prevencija) * [Kada kreiptis į gydytoją?](#kada-kreiptis-į-gydytoją) * [Dažniausiai užduodami klausimai](#dažniausiai-užduodami-klausimai) * [Šaltiniai](#šaltiniai) ## Kas yra galvos skausmas? Galvos skausmas – tai skausmo ar diskomforto pojūtis bet kurioje galvos ar viršutinės kaklo dalies srityje. Skausmą sukelia signalai, sklindantys iš smegenų, kraujagyslių ir aplinkinių nervų. Pačios smegenys skausmo receptorių neturi, todėl skausmą jaučiame dėl aplinkinių audinių – kraujagyslių, raumenų, nervų, smegenų dangalų – dirginimo. Pagal Tarptautinę galvos skausmo sutrikimų klasifikaciją (ICHD), visi galvos skausmai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pirminius ir antrinius. **Pirminiai galvos skausmai** nėra kitos ligos simptomas. Šiuo atveju pats galvos skausmas yra pagrindinė problema, kylanti dėl pernelyg aktyvių ar sutrikusių smegenų skausmo centrų, nervų, kraujagyslių ar galvos raumenų veiklos. Jie sudaro apie 90 % visų galvos skausmo atvejų. Pagrindiniai pirminio galvos skausmo tipai yra šie: * **Įtampos tipo galvos skausmas:** Dažniausias tipas, apibūdinamas kaip nestiprus ar vidutinio stiprumo, spaudžiantis ar veržiantis skausmas, tarsi galva būtų suveržta lanku. * **[Migrena](/migrena):** Kompleksinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis stipriu, dažniausiai vienpusiu, pulsuojančiu skausmu, kurį lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. * **Klasterinis galvos skausmas:** Retas, bet itin stiprus, deginantis ar veriantis skausmas, dažniausiai susitelkęs aplink vieną akį. **Antriniai galvos skausmai** yra kitos sveikatos būklės ar ligos simptomas. Tai reiškia, kad skausmą sukelia konkretus veiksnys, kuris dirgina skausmui jautrias galvos struktūras. Pašalinus priežastį, paprastai išnyksta ir skausmas. ## Dažniausios priežastys ir tipai Galvos skausmo priežastys skiriasi priklausomai nuo jo tipo. Pirminius galvos skausmus dažnai išprovokuoja tam tikri veiksniai (trigeriai), o antriniai yra tiesiogiai susiję su konkrečia liga ar būkle. **Dažniausi pirminių galvos skausmų trigeriai:** * **Stresas:** Emocinė ar fizinė įtampa yra vienas pagrindinių įtampos tipo galvos skausmo sukėlėjų. * **Miego trūkumas arba perteklius:** Nereguliarus miego ritmas gali išprovokuoti tiek migreną, tiek įtampos skausmą. * **Dehidratacija:** Nepakankamas skysčių vartojimas yra dažna, bet lengvai išvengiama galvos skausmo priežastis. * **Alkoholis:** Ypač raudonasis vynas, gali sukelti galvos skausmą dėl jame esančių taninų ir kitų medžiagų. * **Mitybos įpročiai:** Praleisti valgiai, badavimas ar tam tikri maisto produktai (pvz., perdirbti mėsos gaminiai, brandintas sūris, kofeinas) gali tapti migrenos trigeriais. * **Sensoriniai dirgikliai:** Ryškios šviesos, stiprūs kvapai (kvepalai, dūmai), didelis triukšmas. * **Fizinis krūvis:** Intensyvi arba neįprasta fizinė veikla. * **Hormonų svyravimai:** Moterims galvos skausmą gali sukelti menstruacinis ciklas, nėštumas ar menopauzė. * **Prasta laikysena:** Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio netaisyklinga padėtimi įtempia kaklo ir pečių juostos raumenis. Žemiau pateiktoje lentelėje palyginami trys dažniausi pirminio galvos skausmo tipai. | Ypatybė | Įtampos tipo galvos skausmas | Migrena | Klasterinis galvos skausmas | | :--- | :--- | :--- | :--- | | **Skausmo pobūdis** | Spaudžiantis, maudžiantis, veržiantis | Pulsuojantis, tvinkčiojantis | Degantis, veriantis, „duriantis peiliu“ | | **Intensyvumas** | Lengvas arba vidutinis | Vidutinis arba stiprus | Labai stiprus, nepakeliamas | | **Lokalizacija** | Abipusis, dažnai primena „šalmą“ ar „lanką“ | Dažniausiai vienpusis (bet gali keisti puses) | Griežtai vienpusis, aplink akį ar smilkinį | | **Trukmė** | Nuo 30 minučių iki 7 dienų | Nuo 4 iki 72 valandų | Nuo 15 minučių iki 3 valandų, kartojasi serijomis | | **Lydintys simptomai** | Dažniausiai nėra | Pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija), kartais aura | Ašarojimas, akies paraudimas, nosies užgulimas ar išskyros, neramumas | ## Susijusios ligos Antrinis galvos skausmas yra ženklas, kad organizme vyksta kitas procesas. Svarbu nustatyti ir gydyti pagrindinę priežastį. **Dažniausios antrinio galvos skausmo priežastys:** * **Infekcinės ligos:** Galvos skausmas yra tipiškas [gripo](/gripo-simptomai), peršalimo, sinusito (prienosinių ančių uždegimo) simptomas. Retais, bet labai pavojingais atvejais, stiprus galvos skausmas su karščiavimu ir sprando rigidiškumu gali signalizuoti apie meningitą (smegenų dangalų uždegimą) ar encefalitą (smegenų uždegimą). * **Galvos ir kaklo traumos:** Smegenų sukrėtimas ar kita galvos trauma beveik visada sukelia galvos skausmą, kuris gali tęstis kelias dienas ar net savaites. * **Kraujagyslių sutrikimai:** Labai [aukštas kraujospūdis](/aukstas-kraujospudis-simptomai) (hipertenzinė krizė), smegenų aneurizmos plyšimas ar insultas gali sukelti staigų ir itin stiprų galvos skausmą. * **Medikamentų sukeltas galvos skausmas (angl. *rebound headache*):** Paradoksalu, bet per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas (ypač daugiau nei 10–15 dienų per mėnesį) gali sukelti lėtinį, kasdienį galvos skausmą. * **Kitos būklės:** * **Glaukoma:** Padidėjęs akispūdis gali sukelti stiprų skausmą akyje ir aplink ją. * **Dantų problemos:** Dantų abscesas ar griežimas dantimis (bruksizmas) gali sukelti galvos skausmą. * **Kaklinės stuburo dalies problemos:** Osteochondrozė, raumenų įtampa kakle. * **Smegenų auglys:** Tai reta galvos skausmo priežastis, tačiau nuolatinis, stiprėjantis, ypač rytais pasireiškiantis skausmas, lydimas neurologinių simptomų (pvz., regos sutrikimų, silpnumo), reikalauja nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. * **Psichikos sveikatos sutrikimai:** Lėtinis galvos skausmas dažnai siejamas su [depresija](/depresija) ir nerimo sutrikimais. ## Kada tai yra pavojinga („raudonosios vėliavos") Nors dauguma galvos skausmų yra nepavojingi, kai kurie simptomai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę, reikalaujančią skubios medicinos pagalbos. Šie įspėjamieji ženklai vadinami „raudonosiomis vėliavomis“: * **Staigus, sprogstamojo pobūdžio galvos skausmas:** Labai stiprus skausmas, pasiekęs piką per kelias sekundes ar minutes (kartais vadinamas „griaustinio“ galvos skausmu). Tai gali būti smegenų aneurizmos plyšimo požymis. * **Galvos skausmas po traumos:** Bet koks stiprėjantis galvos skausmas po galvos sužalojimo. * **Skausmas, lydimas kitų neurologinių simptomų:** Sumišimas, asmenybės pokyčiai, mieguistumas, traukuliai, dvejinimasis akyse, staigus regos praradimas, galūnių silpnumas, tirpimas, paralyžius, kalbos ar pusiausvyros sutrikimai. * **Skausmas su karščiavimu ir sprando sustingimu (rigidiškumu):** Negalėjimas palenkti galvos prie krūtinės gali būti meningito simptomas. * **Naujas ar neįprastas galvos skausmas:** Ypač jei jums virš 50 metų ir anksčiau galvos skausmai nekankino. * **Stiprėjantis skausmas:** Skausmas, kuris laikui bėgant nuolat blogėja, nepraeina nuo įprastų vaistų. * **Požiūrio pasikeitimas:** Skausmas, kuris keičia savo pobūdį, lokalizaciją ar intensyvumą, palyginti su ankstesniais skausmais. * **Skausmas, susijęs su tam tikra veikla:** Skausmas, kuris sustiprėja kosint, čiaudint, lenkiantis ar atliekant fizinį pratimą. * **Skausmas, lydimas sisteminių ligų požymių:** Pvz., karščiavimas, svorio kritimas (sergant vėžiu, lėtine infekcija). Jei patiriate bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. ## Diagnostika – kokie tyrimai? Tiksliai galvos skausmo diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka išsamaus pokalbio su gydytoju ir neurologinio ištyrimo. Papildomi tyrimai skiriami retai, dažniausiai įtariant antrinį galvos skausmą arba esant „raudonųjų vėliavų“ simptomams. * **Anamnezė:** Gydytojas užduos išsamių klausimų apie jūsų galvos skausmą: * Kada skausmas prasidėjo? * Kurioje galvos vietoje skauda? * Koks skausmo pobūdis (maudžiantis, pulsuojantis, aštrus)? * Koks skausmo intensyvumas (pagal skalę nuo 1 iki 10)? * Kokie veiksniai sukelia ar palengvina skausmą? * Ar yra lydinčių simptomų (pykinimas, jautrumas šviesai)? * Kaip dažnai skausmas kartojasi ir kiek laiko trunka? * Kokius vaistus vartojate? Gydytojas gali paprašyti kurį laiką pildyti **galvos skausmo dienoraštį**, kuriame žymėtumėte skausmo epizodus ir galimus trigerius. * **Fizinis ir neurologinis ištyrimas:** Gydytojas patikrins jūsų regą, klausą, refleksus, raumenų jėgą, koordinaciją ir jautrumą. Taip pat pamatuos kraujospūdį ir temperatūrą. * **Vaizdiniai tyrimai:** Jie nėra rutiniškai atliekami pirminiams galvos skausmams diagnozuoti, tačiau gali būti paskirti įtariant auglį, kraujavimą, insultą ar kitą struktūrinį smegenų pažeidimą. * **Kompiuterinė tomografija (KT):** Greitas ir informatyvus metodas, ypač naudingas skubios pagalbos situacijose, pvz., po traumos ar įtariant kraujavimą. * **Magnetinio rezonanso tomografija (MRT):** Suteikia detalesnį smegenų audinių vaizdą, todėl yra pranašesnis už KT diagnozuojant auglius, uždegiminius procesus ar smulkius kraujagyslių pokyčius. * **Kiti tyrimai:** * **Kraujo tyrimai:** Gali padėti nustatyti infekciją, anemiją, skydliaukės problemas. * **Juosmeninė punkcija:** Procedūra, kurios metu paimamas smegenų skysčio (likvoro) mėginys. Tai auksinis standartas diagnozuojant meningitą ar kraujavimą po smegenų dangalais. * **Sinusų rentgenograma arba KT:** Atliekama įtariant lėtinį sinusitą. ## Gydymas ir savipagalba Galvos skausmo gydymas priklauso nuo jo tipo, dažnio ir sunkumo. Jis gali apimti tiek medikamentinius, tiek nemedikamentinius metodus. ### Savipagalba ir nemedikamentinis gydymas Šios priemonės ypač veiksmingos esant įtampos tipo galvos skausmui arba kaip papildoma pagalba migrenos priepuolio metu: * **Poilsis:** Pajutus skausmo pradžią, jei įmanoma, pailsėkite ramioje, pritemdytoje patalpoje. * **Šalti arba šilti kompresai:** Šaltas kompresas ant kaktos ar smilkinių gali padėti sutraukti kraujagysles ir numalšinti migrenos skausmą. Šiltas kompresas ant sprando ar pečių atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir gali padėti esant įtampos tipo skausmui. * **Skysčiai:** Išgerkite stiklinę vandens. Dažnai galvos skausmą sukelia dehidratacija. * **Kofeinas:** Nedidelis kofeino kiekis (puodelis kavos ar arbatos) gali padėti numalšinti lengvą galvos skausmą, nes sutraukia kraujagysles ir sustiprina nuskausminamųjų poveikį. Tačiau per didelis kofeino vartojimas arba staigus jo nutraukimas gali išprovokuoti skausmą. * **Streso valdymas:** Išbandykite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga. * **Masažas:** Švelnus smilkinių, galvos odos, kaklo ir pečių masažas gali atpalaiduoti raumenis. ### Medikamentinis gydymas Vaistai nuo galvos skausmo skirstomi į dvi grupes: skirtus ūminiam priepuoliui malšinti ir profilaktinius, skirtus priepuolių dažniui mažinti. **Vaistai ūminiam skausmui malšinti:** * **Nereceptiniai nuskausminamieji:** * **Paracetamolis:** Veiksmingas esant lengvam ar vidutiniam skausmui. * **Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU):** Ibuprofenas, naproksenas, aspirinas. Jie malšina skausmą ir uždegimą. **Svarbu:** Aspirino negalima duoti vaikams ir paaugliams dėl retos, bet sunkios komplikacijos – Rėjaus (Reye) sindromo rizikos. * **Kombinuoti preparatai:** Kai kurių vaistų sudėtyje yra nuskausminamųjų ir kofeino, kuris sustiprina jų poveikį. **Įspėjimas:** Piktnaudžiavimas šiais vaistais (vartojimas dažniau nei 2–3 kartus per savaitę) gali sukelti medikamentų sukeltą galvos skausmą. Visada laikykitės pakuotės lapelyje nurodytų dozių. * **Receptiniai vaistai:** * **Triptanai:** Tai specifiniai vaistai migrenai gydyti (pvz., sumatriptanas, zolmitriptanas). Jie veiksmingiausi išgėrus vos prasidėjus priepuoliui. * **Kiti receptiniai vaistai:** Sunkesniais atvejais gali būti skiriami stipresni nuskausminamieji, vaistai nuo pykinimo ar kiti preparatai. **Profilaktinis gydymas:** Jei galvos skausmai yra dažni (daugiau nei 4 priepuoliai per mėnesį), sunkūs ir trikdo gyvenimo kokybę, gydytojas gali paskirti kasdien vartojamus vaistus, skirtus priepuolių prevencijai. Tam tikslui naudojami įvairių grupių medikamentai: antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos ar kraujospūdį mažinantys vaistai. **Svarbu:** Prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus, net ir nereceptinius, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis, esate nėščia ar maitinate krūtimi. ## Prevencija Geriausias būdas kovoti su galvos skausmu – jo išvengti. Prevencinės priemonės ypač svarbios kenčiantiems nuo pirminių galvos skausmų. * **Atpažinkite ir venkite trigerių:** Vesdami galvos skausmo dienoraštį, galite nustatyti, kokie veiksniai (maistas, veikla, situacijos) išprovokuoja jūsų skausmą, ir stengtis jų vengti. * **Laikykitės miego režimo:** Eikite miegoti ir kelkitės kasdien maždaug tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais. * **Valgykite reguliariai:** Nepraleiskite valgymų, nes cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas gali išprovokuoti galvos skausmą. * **Gerkite pakankamai vandens:** Per dieną išgerkite bent 1,5–2 litrus vandens. * **Valdykite stresą:** Raskite jums tinkamų streso mažinimo būdų: reguliariai sportuokite, užsiimkite joga, meditacija, skirkite laiko pomėgiams. * **Sportuokite reguliariai:** Vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas) bent 3 kartus per savaitę gali sumažinti galvos skausmų dažnį ir stiprumą. * **Pasirūpinkite ergonomika:** Įsitikinkite, kad jūsų darbo vieta yra pritaikyta taisyklingai laikysenai palaikyti, darykite reguliarias pertraukas ir pratimus akims bei kaklui. * **Ribokite kofeiną ir alkoholį:** Stebėkite, kaip šios medžiagos veikia jūsų organizmą, ir vartokite jas saikingai. ## Kada kreiptis į gydytoją? Nors daugumą galvos skausmų galima sėkmingai valdyti namuose, tam tikrais atvejais būtina gydytojo konsultacija. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jei: * Galvos skausmai prasidėjo neseniai ir kartojasi bent kelis kartus per savaitę. * Pasikeitė įprasto galvos skausmo pobūdis, jis tapo stipresnis ar dažnesnis. * Nereceptiniai vaistai nuo skausmo nepadeda arba juos reikia vartoti beveik kasdien. * Galvos skausmas trukdo jūsų darbui, mokslui ar kasdienei veiklai. * Galvos skausmai prasidėjo po 50 metų amžiaus. * Norite aptarti profilaktinio gydymo galimybes. **Skubios medicinos pagalbos ieškokite nedelsdami, jei pasireiškė bent vienas iš anksčiau minėtų „raudonųjų vėliavų“ simptomų.** ## Dažniausiai užduodami klausimai ### Kuo migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo? Pagrindinis skirtumas yra tas, kad [migrena](/migrena) yra ne tik galvos skausmas, bet ir kompleksinis neurologinis sutrikimas. Jai būdingas vidutinio stiprumo ar stiprus, pulsuojantis, dažniausiai vienpusis skausmas, kurį lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. Maždaug trečdaliui pacientų prieš skausmą ar jo metu pasireiškia neurologiniai simptomai, vadinami aura (pvz., mirgėjimas akyse, tirpimai). ### Ar dehidratacija gali sukelti galvos skausmą? Taip, tai viena dažniausių galvos skausmo priežasčių. Net ir nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti smegenų audinio susitraukimą ir atsitraukimą nuo kaukolės, taip sudirginant skausmo receptorius. Toks skausmas dažnai būna maudžiantis ir apimantis visą galvą, o išgėrus vandens paprastai palengvėja per valandą ar kelias. ### Ar gali skaudėti galvą nuo nuolatinio žiūrėjimo į ekraną? Taip, tai vadinama skaitmenine akių įtampa. Ilgalaikis žiūrėjimas į kompiuterio, telefono ar planšetės ekraną vargina akių raumenis, mažina mirksėjimo dažnį ir sausina akis. Be to, prasta laikysena sėdint prie stalo sukelia kaklo ir pečių raumenų įtampą, kuri dažnai pasireiškia kaip įtampos tipo galvos skausmas. ### Ką daryti, jei įprasti vaistai nuo skausmo nepadeda? Jei standartiniai nereceptiniai vaistai nepadeda, jokiu būdu nedidinkite dozės savavališkai ir nevartokite jų dažniau, nei nurodyta. Tai gali būti ženklas, kad jūsų galvos skausmo tipui reikalingas kitoks gydymas, arba signalas apie medikamentų sukelto galvos skausmo išsivystymą. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą. ### Ar aukštas kraujo spaudimas sukelia galvos skausmą? Dažniausiai lėtinė, saikiai padidėjusi arterinė [hipertenzija](/hipertenzija) galvos skausmo nesukelia ir yra vadinama „tyliąja žudike“. Tačiau staigus ir labai didelis kraujospūdžio šuolis (hipertenzinė krizė, kai spaudimas viršija 180/120 mmHg) gali sukelti stiprų, pulsuojantį galvos skausmą, dažniausiai abipusį. Tai yra pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicinos pagalbos. ### Ar vaikams gali skaudėti galvą? Taip, vaikai ir paaugliai taip pat kenčia nuo galvos skausmų, įskaitant įtampos tipo skausmą ir migreną. Priežastys dažnai būna panašios kaip ir suaugusiųjų: stresas mokykloje, miego trūkumas, dehidratacija, peršalimo ligos. Svarbu rimtai vertinti vaiko skundus ir pasikonsultuoti su pediatru ar vaikų neurologu, ypač jei skausmai dažni, stiprūs ar lydimi kitų simptomų. ## Šaltiniai 1. World Health Organization (WHO). (2016). *Headache disorders*. Prieiga internetu: [https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/headache-disorders](https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/headache-disorders) 2. NHS (National Health Service). (2021). *Headaches*. Prieiga internetu: [https://www.nhs.uk/conditions/headaches/](https://www.nhs.uk/conditions/headaches/) 3. Mayo Clinic. (2023). *Headache: Symptoms and causes*. Prieiga internetu: [https://www.mayoclinic.org/symptoms/headache/basics/definition/sym-20050800](https://www.mayoclinic.org/symptoms/headache/basics/definition/sym-20050800) 4. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). *Informacija apie vaistus*. Prieiga internetu: [https://www.vvkt.lt/](https://www.vvkt.lt/) 5. Ashina, S., et al. (2021). *Headache*. In: PubMed, StatPearls Publishing. Prieiga internetu: [https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK519602/](https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK519602/) 6. The International Headache Society. *International Classification of Headache Disorders, 3rd edition (ICHD-3)*. Prieiga internetu: [https://ichd-3.org/](https://ichd-3.org/) 7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM). *Sveikatos statistika ir informacija*. Prieiga internetu: [https://sam.lrv.lt/](https://sam.lrv.lt/)