> **⚕️ Medicininės informacijos atsakomybės atskleidimas:** Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Prieš pradėdami bet kokį gydymą, nutraukdami vaistų vartojimą ar keisdami savo sveikatos priežiūros planą, pasitarkite su gydytoju ar kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Gripas ir peršalimo simptomai prasideda praėjus maždaug 2-3 dienoms po kontakto su sergančiuoju gripu arba po sąlyčio su veiksniais, didinančiais tikimybę užsikrėsti gripu, pavyzdžiui, šalčiu ar užterštumu.

Pagrindiniai gripo simptomai:

Karščiavimas, paprastai 38-40ºC;
Šaltkrėtis
Galvos skausmas;
Kosulys, čiaudulys ir sloga
Gerklės skausmas
Raumenų skausmas, ypač nugaros ir kojų.
Apetito praradimas ir nuovargis.
Paprastai šie simptomai atsiranda staiga ir paprastai trunka nuo 2 iki 7 dienų.

Paprastai karščiavimas trunka apie 3 dienas, o kiti simptomai išnyksta praėjus 3 dienoms po to, kai karščiavimas sumažėja.

Kaip palengvinti simptomus

Norint pasveikti nuo gripo, svarbu ilsėtis, gerti daug vandens ir, gydytojui nurodžius, vartoti skausmą ir karščiavimą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną.

Taigi, rekomendacijos norint palengvinti pagrindinius simptomus:

1. Karščiavimas ir šaltkrėtis

Karščiavimui mažinti ir šaltkrėčiui malšinti reikia vartoti gydytojo nurodytų vaistų nuo karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolio arba ibuprofeno. Be to, kai kurie natūralūs būdai karščiavimui ir šaltkrėčiui mažinti yra šiek tiek vėsi vonia ir drėgnos šluostės ant kaktos ir pažastų, padedančios reguliuoti kūno temperatūrą.

2. Užgulta nosis ir čiaudulys

Norint palengvinti kvėpavimą, galima kvėpuoti verdančio vandens garais arba purkšti nosį druskos tirpalą, taip pat skalauti nosį vaistinėse parduodamu druskos tirpalu arba jūros vandeniu.

Be to, taip pat galima naudoti nosies dekongestantą, pavyzdžiui, oksimetazoliną, tačiau jo nereikėtų naudoti ilgiau kaip 5 dienas, nes ilgesnis vartojimas gali sukelti grįžtamąjį poveikį.

3. Kosulys

Kad kosulys pagerėtų ir sekretas taptų skystesnis, reikia gerti daug vandens ir naudoti gerklę raminančias namines priemones, pavyzdžiui, medų su citrina, cinamono ir gvazdikėlių arbatą bei dilgėlių arbatą.

Be to, kosuliui palengvinti ir atsikosėjimui panaikinti galite naudoti vaistinėse parduodamą sirupą nuo kosulio.

4. Galvos ir raumenų skausmas

Keletas patarimų, galinčių padėti sumažinti galvos skausmą, yra poilsis, arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių, gėrimas ir drėgno skudurėlio uždėjimas ant kaktos. Jei skausmas stiprus, gydytojui rekomendavus, galite vartoti, pavyzdžiui, paracetamolio arba ibuprofeno.

5. Gerklės skausmas

Gerklės skausmą galima numalšinti skalaujant gerklę šiltu vandeniu su druska ir geriant gerklės arbatas, pavyzdžiui, mėtų ar imbiero. Jei skausmas yra labai stiprus arba nepraeina, kreipkitės į gydytoją, nes gali prireikti vartoti priešuždegiminių vaistų, pvz., ibuprofenas.

Nėščiųjų, vaikų ir pagyvenusių žmonių gripas

Nėščioms moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms gripas gali sukelti stipresnius simptomus, taip pat gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas, nes šių grupių žmonių imuninė sistema silpnesnė, todėl organizmas yra jautresnis.
Dėl šios priežasties ir dėl to, kad nėščioms moterims ir vaikams nerekomenduojama vartoti vaistų be gydytojo rekomendacijos, be to, kad laikytumėtės naminių patarimų simptomams palengvinti, turėtumėte kreiptis į gydytoją ir vartoti vaistus tik pagal gydytojo rekomendacijas, kad nepakenktumėte kūdikiui ar nesukeltumėte ligos paūmėjimo.

Skirtumas tarp peršalimo ir gripo

Priešingai nei gripas, peršalimo metu paprastai nekarščiuojama ir paprastai nesukelia tokių komplikacijų kaip viduriavimas, stiprus galvos skausmas ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Paprastai peršalimo simptomai trunka apie 5 dienas, tačiau kai kuriais atvejais slogos, čiaudulio ir kosulio simptomai gali trukti iki 2 savaičių.

Skirtumai tarp gripo, dengė ir zikos

Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir dengė bei zikos yra tas, kad dengė ir zika, be įprastų gripo simptomų, taip pat sukelia kūno niežulį ir raudonas odos dėmes. Zikos viruso simptomai išnyksta maždaug po 7 dienų, o dengė simptomai yra stipresni ir pagerėja tik po 7-15 dienų. Taip pat žr., kokie yra kiaulių gripo simptomai.

Kada kreiptis į gydytoją

Nors norint išgydyti gripą nebūtina kreiptis į gydytoją, patariama kreiptis į šeimos gydytoją, kai:

Gripui pasveikti reikia daugiau nei 3 dienų;
Per kelias dienas simptomai ne gerėja, o blogėja;
Atsiranda ir kitų simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, naktinis prakaitavimas, aukštesnė nei 40 °C temperatūra, dusulys ar kosulys su žalsvais skrepliais.

Be to, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir pacientai, turintys rizikos veiksnių, pavyzdžiui, astmos ir kitų kvėpavimo takų sutrikimų, kasmet turėtų būti skiepijami nuo gripo.

--- ## Kas yra gripas? Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Šie virusai nuolat kinta, todėl kasmet atsiranda naujų štamų, prieš kuriuos mūsų imunitetas nėra atsparus. Gripo sezonas dažniausiai prasideda rudenį ir tęsiasi iki pavasario, sukeldamas epidemijas ir net pandemijas. Liga plinta lašeliniu būdu, kai sergantis asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, o virusas patenka į aplinką, nuo kurios gali užsikrėsti kiti žmonės. Gripo virusai gali būti trijų pagrindinių tipų: A, B ir C. A ir B tipai sukelia kasmetines epidemijas, o C tipas yra retesnis ir sukelia lengvesnes ligos formas. ## Kaip užsikrečiama gripu? Gripas plinta labai lengvai ir greitai. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašeliai, kurie išsiskiria, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi, kalba ar net juokiasi. Šie lašeliai, kuriuose yra viruso, gali būti įkvepiami kitų žmonių ar nusėsti ant paviršių. Paliesdamas užkrėstus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, mobiliuosius telefonus ar kitus daiktus, o po to liesdamas savo veidą (akis, nosį, burną), žmogus gali pernešti virusą į savo organizmą. Todėl svarbu dažnai plauti rankas, ypač viešose vietose, ir vengti liesti veidą. Inkubacinis periodas, t.y. laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pasireiškimo, paprastai trunka nuo 1 iki 4 dienų. ## Gripo komplikacijos Nors daugumai žmonių gripas praeina be didelių komplikacijų, tam tikros rizikos grupės gali patirti sunkesnių pasekmių. Komplikacijos gali būti: * **Plaučių uždegimas (pneumonija):** Tai yra dažniausia ir rimčiausia gripo komplikacija, ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams ir asmenims, turintiems lėtinių ligų. Gali būti virusinis arba bakterinis plaučių uždegimas. * **Bronchitas:** Kvėpavimo takų uždegimas. * **Sinusitas ir ausų uždegimas:** Bakterinės infekcijos gali atsirasti po gripo, paveikdamos sinusus ar vidurinę ausį. * **Miozitas:** Raumenų uždegimas, sukeliantis stiprų raumenų skausmą ir silpnumą. * **Perikarditas ir miokarditas:** Širdies raumens ar širdiplėvės uždegimas, nors gana retas, gali sukelti rimtų širdies problemų. * **Sunkesnis lėtinių ligų paūmėjimas:** Sergantiems astma, diabetu, širdies ligomis, gripo infekcija gali pabloginti jų būklę. * **Dehidratacija:** Dėl karščiavimo ir apetito praradimo gali atsirasti organizmo dehidratacija, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. * **Retais atvejais:** Encefalitas (smegenų uždegimas), Reje sindromas (ypač vaikams, vartojusiems aspiriną gripo metu). ## Prevencija Efektyviausia gripo prevencijos priemonė yra kasmetinis skiepijimas. Vakcina padeda organizmui sukurti antikūnus prieš labiausiai paplitusius gripo virusų tipus, sumažindama užsikrėtimo riziką ir ligos sunkumą. Kitos prevencijos priemonės: * **Rankų higiena:** Dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu ir vandeniu (mažiausiai 20 sekundžių) arba rankų dezinfekavimas alkoholine priemone, kai nėra galimybės nusiplauti rankų. * **Vengimas liesti veidą:** Nelieskite akių, nosies ir burnos rankomis, kad išvengtumėte virusų patekimo į organizmą. * **Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas:** Kosėdami ar čiaudėdami, uždenkite burną ir nosį alkūne arba vienkartine servetėle. Panaudotas servetėles išmeskite į šiukšliadėžę. * **Vengimas artimo kontakto:** Sergantys asmenys turėtų vengti artimo kontakto su kitais, likti namuose, kad neplatintų infekcijos. * **Ventiliacija:** Reguliarus patalpų vėdinimas padeda sumažinti virusų koncentraciją ore. * **Sveika gyvensena:** Subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. ## Vakcinos nuo gripo Vakcinos nuo gripo yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Kiekvienais metais vakcinų sudėtis atnaujinama, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir prognozuojamus gripo virusų štamus. Vakcinacija rekomenduojama visiems, ypač rizikos grupėms, tokioms kaip: * Maži vaikai (nuo 6 mėnesių iki 5 metų). * Nėščiosios moterys. * Pagyvenę žmonės (65 metų ir vyresni). * Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., astma, diabetu, širdies ligomis, inkstų nepakankamumu). * Medicinos personalas ir kiti asmenys, turintys didelę užsikrėtimo ir platinimo riziką. Vakcina sukelia antikūnų gamybą organizme, kurios apsaugo nuo ligos. Net jei pasiskiepijęs asmuo vis tiek suserga gripu, ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė, o komplikacijų rizika sumažėja. ## Mitai ir faktai apie gripą Aplink gripą sklando daug klaidingų nuostatų, kurios gali klaidinti visuomenę. Paneigkime keletą dažniausių: * **Mitas:** Gripas – tai tik stipresnis peršalimas. * **Faktas:** Nors simptomai gali būti panašūs, gripas yra daug sunkesnė liga, sukelianti didelę komplikacijų riziką, įskaitant plaučių uždegimą, ir net mirtį. Peršalimas yra lengvesnė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. * **Mitas:** Man nereikia skiepytis, nes aš kasmet sergu peršalimu, bet ne gripu. * **Faktas:** Gripo ir peršalimo simptomai gali sutapti, todėl žmogus gali manyti, kad serga peršalimu, nors iš tikrųjų tai yra gripas. Nė vienas peršalimas nesukelia širdies raumens ar plaučių komplikacijų. Skiepai sumažina sunkaus gripo ir komplikacijų riziką. * **Mitas:** Skiepai nuo gripo sukelia gripą. * **Faktas:** Gripo vakcina yra pagaminta iš inaktyvuoto (negyvo) viruso arba tik iš tam tikrų viruso baltymų, todėl ji negali sukelti gripo. Kai kurie žmonės po skiepijimo gali patirti lengvus simptomus, panašius į silpną peršalimą (pvz., karščiavimą, raumenų skausmą), bet tai yra organizmo imuninio atsako reakcija, o ne liga. * **Mitas:** Antibiotikai padeda gydyti gripą. * **Faktas:** Antibiotikai veikia bakterijas, o gripas yra virusinė liga. Jie nepadeda gydyti gripo ir netgi gali pakenkti, nes sukelia atsparumą antibiotikams ateityje. Antibiotikai gali būti skiriami tik tuo atveju, jei prie gripo prisideda bakterinė infekcija, pavyzdžiui, bakterinis plaučių uždegimas. * **Mitas:** Jei jau sirgote gripu, jums nebereikia skiepytis. * **Faktas:** Gripo virusai nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais cirkuliuoja šiek tiek skirtingi štamai. Persirgus gripu, imunitetas išsivysto tik prieš tą konkretų virusą, kuris sukėlė ligą. Skiepijimas padeda apsisaugoti nuo naujų virusų štamo, su kuriais galite susidurti kitame gripo sezone. ## Dažniausiai užduodami klausimai **1. Koks yra skirtumas tarp gripo ir COVID-19?** Gripas ir COVID-19 yra abi kvėpavimo takų ligos, kurias sukelia skirtingi virusai. Jų simptomai gali būti panašūs (karščiavimas, kosulys, nuovargis). Tačiau COVID-19 gali pasireikšti ir specifiniais simptomais, tokiais kaip uoslės ar skonio praradimas, o jos eiga ir komplikacijos gali būti sunkesnės, ypač tam tikroms rizikos grupėms. Abi ligas gali plisti asimptomiškai ir sukelti sunkias komplikacijas, todėl tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs tyrimus. **2. Ar galima gauti gripą du kartus per tą patį sezoną?** Taip, įmanoma. Gripo virusai nuolat evoliucionuoja. Jei užsikrečiate vienu gripo viruso štamu, įgyjate imunitetą jam, tačiau galite užsikrėsti kitu štamu, kuris cirkuliuoja tuo pačiu sezonu ir prieš kurį jūsų organizmas neturi imuniteto. **3. Kiek laiko sergantis asmuo yra užkrečiamas?** Asmuo, sergantis gripu, paprastai yra labiausiai užkrečiamas pirmąsias 3-4 ligos dienas, tačiau gali platinti virusą nuo vienos dienos prieš pasireiškiant simptomams iki 5-7 dienų po jų atsiradimo. Vaikai ir asmenys su susilpnėjusia imunine sistema gali būti užkrečiami dar ilgiau. **4. Ką daryti, jei esu nėščia ir sergu gripu?** Nėščiosioms gripas gali būti ypač pavojingas, todėl nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus, kurie yra saugūs vartoti nėštumo metu ir gali padėti palengvinti simptomus bei sumažinti komplikacijų riziką. Taip pat svarbu daug ilsėtis, gerti skysčius ir stebėti savo būklę. **5. Ar karščiavimas visada reiškia gripą?** Ne, karščiavimas yra bendras organizmo atsakas į įvairias infekcijas, ne tik gripą. Dauguma virusinių ir bakterinių infekcijų gali sukelti karščiavimą. Norint nustatyti tikslią karščiavimo priežastį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Atminkite, kad bet kokiu atveju, esant gripo simptomams ar abejojant dėl sveikatos būklės, visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Savarankiškas gydymas ar diagnozavimas gali būti pavojingas.

Gripas ir dažniausi jo simptomai