⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šis straipsnis yra skirtas tik informaciniams tikslams ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Dėl bet kokių klausimų, susijusių su jūsų sveikatos būkle, visada kreipkitės į savo gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą. Niekada neignoruokite profesionalaus medicininio patarimo ir neatidėliokite vizito pas gydytoją dėl to, ką perskaitėte šiame straipsnyje.

Hipertenzija, dar žinoma kaip aukštas kraujo spaudimas, yra lėtinė būklė, kai kraujo slėgis į arterijų sieneles yra nuolat padidėjęs. Tai viena labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje, dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.

Kas yra Hipertenzija

Arterinė hipertenzija – tai būklė, kuomet kraujas per stipriai spaudžia jūsų arterijų sieneles. Kraujo spaudimas yra matuojamas dviem skaičiais ir išreiškiamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg):

Sistolinis kraujo spaudimas (pirmasis skaičius): rodo spaudimą kraujagyslėse, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują.
Diastolinis kraujo spaudimas (antrasis skaičius): rodo spaudimą kraujagyslėse, kai širdis ilsisi tarp dūžių.

Pagal naujausias tarptautines ir Lietuvos kardiologų draugijos gaires, kraujo spaudimas skirstomas taip:

Normalus: mažiau nei 120/80 mmHg.
Padidėjęs: sistolinis 120–129 mmHg ir diastolinis mažiau nei 80 mmHg.
Pirmo laipsnio hipertenzija: sistolinis 130–139 mmHg arba diastolinis 80–89 mmHg.
Antro laipsnio hipertenzija: sistolinis 140 mmHg ir daugiau arba diastolinis 90 mmHg ir daugiau.
Hipertenzinė krizė: sistolinis viršija 180 mmHg ir/arba diastolinis viršija 120 mmHg. Tai būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Ilgą laiką negydomas aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagysles ir gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip širdis, smegenys, inkstai ir akys.

Pagrindiniai simptomai

Didžiausias hipertenzijos pavojus yra tas, kad dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų, net kai jų kraujo spaudimas pasiekia pavojingai aukštą lygį. Dėl šios priežasties reguliarus kraujospūdžio matavimas yra gyvybiškai svarbus.

Vis dėlto, kai kuriems žmonėms, ypač esant labai aukštam kraujospūdžiui (hipertenzinei krizei), gali pasireikšti šie simptomai:

Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje ir rytais
Galvos svaigimas ar spengimas ausyse
Dusulys
Kraujavimas iš nosies
Regėjimo sutrikimai (miglojimasis, dvejinimasis akyse)
Krūtinės skausmas
Sumišimas ar nuovargis
Nereguliarus širdies plakimas
Kraujas šlapime

Jei jaučiate kelis iš šių simptomų, ypač krūtinės skausmą ar stiprų galvos skausmą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Hipertenzija skirstoma į dvi rūšis:

Pirminė (esencialinė) hipertenzija: sudaro apie 90-95% visų atvejų. Jai nėra vienos aiškios priežasties, tačiau jos išsivystymą lemia daugybės genetinių ir gyvensenos veiksnių visuma.
Antrinė hipertenzija: sudaro apie 5-10% atvejų. Ją sukelia kita sveikatos problema, pavyzdžiui, inkstų liga, skydliaukės veiklos sutrikimai, miego apnėja ar tam tikrų vaistų vartojimas. Sėkmingai išgydžius pagrindinę ligą, kraujo spaudimas dažnai normalizuojasi.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys pirminės hipertenzijos tikimybę, yra:

Amžius: rizika didėja su amžiumi.
Genetika: jei artimi giminaičiai sirgo hipertenzija, jūsų rizika taip pat didesnė.
Antsvoris ir nutukimas: kuo didesnis kūno svoris, tuo daugiau kraujo reikia audiniams aprūpinti, o tai didina spaudimą arterijose.
Fizinio aktyvumo stoka: neaktyviems žmonėms dažniau būna aukštesnis širdies susitraukimų dažnis, o tai verčia širdį dirbti sunkiau.
Rūkymas: nikotinas siaurina kraujagysles ir trumpam pakelia kraujospūdį, o ilgainiui pažeidžia arterijų sieneles.
Gausus druskos (natrio) vartojimas: per didelis natrio kiekis verčia organizmą kaupti skysčius, o tai didina kraujo tūrį ir spaudimą.
Nepakankamas kalio kiekis: kalis padeda subalansuoti natrio kiekį ląstelėse. Jo trūkumas gali lemti natrio kaupimąsi.
Nesaikingas alkoholio vartojimas: reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas gali pakenkti širdžiai ir padidinti kraujospūdį.
Stresas: nuolatinis stresas gali laikinai padidinti kraujospūdį. Prisidėti gali ir nesveiki įpročiai, susiję su streso malšinimu (persivalgymas, rūkymas, alkoholio vartojimas).
Lėtinės ligos: cukrinis diabetas, inkstų ligos, miego apnėja didina hipertenzijos riziką.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Hipertenzija diagnozuojama paprastu ir neskausmingu būdu – matuojant kraujo spaudimą specialiu aparatu (sfigmomanometru). Diagnozei patvirtinti dažniausiai reikia kelių matavimų skirtingu laiku, nes kraujospūdis gali svyruoti per dieną.

Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujospūdžio matavimus namuose arba skirti 24 valandų kraujospūdžio stebėsenos tyrimą (monitoravimą), kad gautų tikslesnį vaizdą apie jūsų kraujospūdžio pokyčius.

Suaugusiems žmonėms rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti kraujo spaudimą bent kartą per dvejus metus, o jei turite rizikos veiksnių – kartą per metus. Vyresniems nei 40 metų asmenims rekomenduojama tikrintis kasmet.

Raudonosios vėliavos – kada nedelsiant kviesti pagalbą?

Nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos telefonu 112, jei jūsų kraujospūdis yra 180/120 mmHg ar aukštesnis IR kartu jaučiate šiuos simptomus:

Stiprus krūtinės skausmas, panašus į spaudimą ar plėšimą.
Dusulys, oro trūkumas.
Stiprus, staigiai prasidėjęs galvos skausmas, sutrikęs regėjimas.
Sunkumas kalbėti, veido, rankos ar kojos silpnumas ar nutirpimas (insulto požymiai).
Sumišimas, sąmonės praradimas.

Gydymas

Hipertenzijos gydymo tikslas – sumažinti kraujo spaudimą ir apsaugoti organus nuo pažeidimo. Gydymas beveik visada apima gyvensenos pokyčius, o dažnai ir medikamentus.

Medicininis gydymas

Jei gyvensenos pakeitimų nepakanka, gydytojas skiria vaistų. Yra daug skirtingų klasių antihipertenzinių vaistų, ir gydytojas parinks tinkamiausią vaistą ar jų derinį atsižvelgdamas į jūsų kraujo spaudimo lygį, amžių, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Dažniausiai skiriamos vaistų grupės:

Diuretikai (šlapimą varantys vaistai): padeda inkstams pašalinti iš organizmo natrį ir vandenį.
AKF inhibitoriai (angiotenziną konvertuojančio fermento): atpalaiduoja kraujagysles.
Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): veikia panašiai kaip AKF inhibitoriai.
Kalcio kanalų blokatoriai: atpalaiduoja kraujagyslių raumenis, kai kurie lėtina širdies ritmą.
Beta adrenoblokatoriai: mažina širdies darbo krūvį ir atpalaiduoja kraujagysles.

Svarbu: vaistus būtina vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, net jei jaučiatės gerai. Savavališkai nutraukus gydymą, kraujospūdis gali staiga šoktelėti ir sukelti pavojingas komplikacijas.

Natūralūs ir namų būdai

Nors šie metodai negali pakeisti medicininio gydymo, jie gali jį papildyti ir padėti kontroliuoti kraujospūdį. Prieš pradėdami vartoti bet kokius papildus ar žoleles, pasitarkite su gydytoju.

Gilus kvėpavimas ir meditacija: padeda sumažinti stresą, kuris gali laikinai pakelti spaudimą.
Kinrožių (hibiscus) arbata: kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus jos vartojimas gali nežymiai sumažinti kraujospūdį.
Česnakas: manoma, kad česnakas gali turėti kraujagysles plečiantį poveikį.
Žuvų taukai (Omega-3): gali būti naudingi bendrai širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Gyvensenos pokyčiai

Gyvensenos korekcija yra hipertenzijos gydymo ir prevencijos pagrindas. Šie pokyčiai gali būti tokie pat veiksmingi kaip ir vaistai, o kartais gali padėti išvengti medikamentinio gydymo arba sumažinti jo dozes.

Sveika mityba (DASH planas): laikykitės mitybos plano, gausaus vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų (paukštiena, žuvis) ir neriebių pieno produktų. DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) mityba yra specialiai sukurta kraujospūdžiui mažinti.
Druskos ribojimas: suvartokite ne daugiau kaip 5 gramus (vieną arbatinį šaukštelį) druskos per dieną. Venkite perdirbtų maisto produktų, pusfabrikačių, sūrių užkandžių.
Reguliarus fizinis aktyvumas: siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) per savaitę.
Normalaus kūno svorio palaikymas: net kelių kilogramų atsikratymas gali ženkliai sumažinti kraujospūdį.
Alkoholio ribojimas: vyrams rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip du standartinius alkoholio vienetus per dieną, moterims – ne daugiau kaip vieną.
Rūkymo metimas: tai vienas svarbiausių žingsnių, kurį galite padaryti dėl savo širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Streso valdymas: raskite jums tinkamų atsipalaidavimo būdų – tai gali būti joga, meditacija, hobiai, laikas gamtoje.

Prevencija

Geriausias būdas kovoti su hipertenzija – jos išvengti. Prevencijos priemonės yra identiškos gyvensenos pokyčiams, rekomenduojamiems jau sergant šia liga:

Subalansuota mityba su mažu druskos kiekiu.
Reguliarus sportas.
Sveiko kūno svorio palaikymas.
Vengimas rūkyti ir saikingas alkoholio vartojimas.
Efektyvus streso valdymas.
Reguliarus kraujo spaudimo tikrinimas, ypač jei priklausote rizikos grupei.

Sveiki įpročiai, suformuoti nuo jaunystės, yra geriausia investicija į sveiką ateitį be hipertenzijos.

Komplikacijos jei negydoma

Ilgalaikis nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas sukelia tylią, bet nuolatinę žalą jūsų kūnui. Galimos rimtos ir gyvybei pavojingos komplikacijos:

Širdies infarktas arba insultas: hipertenzija skatina aterosklerozę (arterijų sukietėjimą ir susiaurėjimą), didina kraujo krešulių susidarymo riziką.
Širdies nepakankamumas: nuolat dirbdama prieš didesnį pasipriešinimą, širdis padidėja ir nusilpsta, nebegalėdama efektyviai pumpuoti kraujo.
Aneurizma: kraujospūdis gali susilpninti kraujagyslės sienelę ir sukelti jos išsiplėtimą (aneurizmą), kuri plyšusi sukelia vidinį kraujavimą.
Inkstų ligos ir nepakankamumas: pažeidžiamos inkstų kraujagyslės, todėl sutrinka jų filtravimo funkcija.
Regėjimo praradimas: pažeidžiamos smulkios akies tinklainės kraujagyslės (hipertenzinė retinopatija).
Metabolinis sindromas: tai grupė sutrikimų, apimanti padidėjusį kraujospūdį, aukštą cukraus kiekį kraujyje, cholesterolio disbalansą ir pilvinį nutukimą. Šis sindromas smarkiai padidina širdies ligų, insulto ir diabeto riziką.
Pažinimo funkcijų sutrikimai ir demencija: ilgalaikė hipertenzija gali pakenkti smegenų kraujotakai ir padidinti kraujagyslinės demencijos riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks kraujo spaudimas laikomas normaliu?
Optimalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui yra mažiau nei 120/80 mmHg. Spaudimas tarp 120/80 mmHg ir 129/80 mmHg laikomas padidėjusiu, o 130/80 mmHg ir daugiau jau indikuoja hipertenziją.
Ar hipertenziją galima išgydyti?
Dažniausiai pirminė hipertenzija yra lėtinė būklė, kurią galima sėkmingai kontroliuoti, bet ne visiškai išgydyti. Gydymas trunka visą gyvenimą. Antrinę hipertenziją kartais galima išgydyti pašalinus ją sukėlusią priežastį (pvz., išoperavus naviką).
Ar galiu nustoti gerti vaistus, jei jaučiuosi gerai?
Ne, jokiu būdu. Hipertenzija vadinama „tyliąja žudike“, nes dažnai neturi simptomų. Vaistai veikia tik tol, kol juos vartojate. Nustojus juos gerti, spaudimas vėl pakils, o kartu ir komplikacijų rizika. Bet kokius gydymo pakeitimus galite daryti tik pasitarę su gydytoju.
Kaip greitai sumažinti kraujo spaudimą namuose?
Esant nedideliam spaudimo pakilimui dėl streso, gali padėti rami aplinka, gilus, lėtas kvėpavimas, meditacija. Tačiau tai nėra būdas gydyti lėtinę hipertenziją. Jei spaudimas labai aukštas ir jaučiate simptomus (hipertenzinė krizė), būtina skubi medicininė pagalba, o ne bandymai gydytis namuose.
Ar „baltojo chalato hipertenzija“ yra pavojinga?
„Baltojo chalato hipertenzija“ – tai reiškinys, kai žmogaus kraujospūdis pakyla tik gydytojo kabinete dėl jaudulio, o namuose būna normalus. Nors tai nėra tikra lėtinė hipertenzija, tokie žmonės turi didesnę riziką ateityje susirgti nuolatine hipertenzija, todėl jiems rekomenduojama atidžiau stebėti savo kraujospūdį ir gyvenseną.

Šaltiniai

Hipertenzija (aukštas kraujospūdis): simptomai ir gydymas