Ligos

Hipotirozė: simptomai, priežastys ir modernus gydymas (2024)

Jaučiate nuolatinį nuovargį, priaugate svorio ir slenka plaukai? Tai gali būti hipotirozė. Sužinokite apie simptomus, priežastis ir gydymą.

⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra skirta tik bendram informavimui ir švietimui. Ji negali pakeisti profesionalios gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją endokrinologą. Savigyda gali būti pavojinga jūsų sveikatai.

Hipotirozė, arba sulėtėjusi skydliaukės veikla, yra sveikatos būklė, kai skydliaukė pagamina per mažai hormonų, gyvybiškai svarbių viso organizmo medžiagų apykaitai, energijai ir funkcijoms palaikyti.

Kas yra Hipotirozė?

Hipotirozė yra viena dažniausių endokrininės sistemos ligų. Jūsų skydliaukė – tai nedidelė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje. Ji gamina du pagrindinius hormonus: tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai keliauja krauju ir reguliuoJA, kaip jūsų kūnas naudoja energiją. Jie veikia beveik kiekvieną organą, kontroliuoja širdies ritmą, kūno temperatūrą, virškinimą ir net nuotaiką.

Kai skydliaukė veikia nepakankamai (yra hipoaktyvi), ji neišskiria reikiamo hormonų kiekio. Dėl šios priežasties viso organizmo medžiagų apykaita sulėtėja. Tai gali sukelti įvairių, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių, simptomų, kurie vystosi lėtai, per kelis mėnesius ar net metus. Dėl šios priežasties hipotirozė dažnai ilgą laiką lieka nediagnozuota. Ši būklė yra kur kas dažnesnė moterims, ypač vyresnėms nei 60 metų, tačiau ja gali sirgti bet kokio amžiaus ir lyties žmonės, įskaitant naujagimius.

Pagrindiniai simptomai

Hipotirozės simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo hormonų trūkumo stiprumo. Iš pradžių jie gali būti vos pastebimi, pavyzdžiui, nuovargis ar nedidelis svorio augimas, kurie dažnai nurašomi įprastam senėjimui ar gyvenimo būdui. Tačiau ligai progresuojant, simptomai tampa ryškesni. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų visumą.

Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka: Jaučiatės išsekę net po ilgo miego.
Nepaaiškinamas svorio augimas: Svoris auga arba jį labai sunku numesti, net jei mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nepasikeitė.
Šalčio netoleravimas: Jaučiate šaltį, kai aplinkiniams yra normali temperatūra.
Sausa, šiurkšti oda ir lūžinėjantys nagai: Oda tampa blyški, sausa, gali pleiskanoti.
Plaukų slinkimas: Plaukai tampa sausi, lūžinėjantys, gali slinkti ne tik galvos, bet ir antakių srityje (ypač išorinėje dalyje).
Užkietėję viduriai (konstipacija): Virškinimo sistema sulėtėja.
Raumenų silpnumas, skausmai ir mėšlungis: Gali jaustis bendras silpnumas ar maudimas raumenyse.
Užmaršumas ir „smegenų rūkas“: Sunku susikaupti, prastėja atmintis.
Prislėgta nuotaika ar depresija: Hormonų disbalansas tiesiogiai veikia nuotaiką.
Sutrikęs menstruacijų ciklas: Moterims gali pasireikšti gausesnės, ilgesnės ar nereguliarios mėnesinės.
Užkimęs balsas ir veido paburkimas: Veidas, ypač aplink akis, gali atrodyti patinęs.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Hipotirozę gali sukelti įvairios priežastys, tačiau dažniausia iš jų išsivysčiusiose šalyse yra autoimuninė liga.

Dažniausios priežastys:

Hashimoto tiroiditas: Tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema per klaidą atakuoja ir naikina skydliaukės audinį. Tai yra pagrindinė hipotirozės priežastis ten, kur maiste netrūksta jodo.
Jodo trūkumas: Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Pasauliniu mastu jodo trūkumas yra labai dažna hipotirozės ir gūžio (strumos) priežastis, tačiau Vakarų šalyse dėl joduotos druskos naudojimo tai tapo reta.
Skydliaukės operacija: Dalinis ar visiškas skydliaukės pašalinimas (tiroidektomija), atliekamas dėl vėžio, gūžio ar kitų ligų, sustabdo arba sumažina hormonų gamybą.
Gydymas radioaktyviuoju jodu: Šis gydymas, taikomas esant per aktyviai skydliaukei (hipertirozei), dažnai sunaikina skydliaukės ląsteles ir sukelia nuolatinę hipotirozę.
Radioterapija (spindulinis gydymas): Galvos ir kaklo srities vėžio gydymas spinduliais gali pažeisti skydliaukę.
Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, litis (naudojamas psichikos sutrikimams gydyti), amjodaronas (širdies ritmo sutrikimams gydyti) ar tam tikri vėžio gydymo vaistai, gali sutrikdyti skydliaukės funkciją.
Įgimta hipotirozė: Retai kūdikis gimsta su nefunkcionuojančia skydliauke arba visai be jos. Lietuvoje visi naujagimiai yra tikrinami dėl šios būklės.
Hipofizės sutrikimai: Labai retais atvejais hipotirozę gali sukelti hipofizės (liaukos smegenyse) nepakankamumas. Hipofizė gamina skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH). Kai jo trūksta, skydliaukė negauna signalo gaminti savo hormonus. Tai vadinama antrine hipotiroze.

Rizikos veiksniai:

Lytis: Moterys serga 5–8 kartus dažniau nei vyrai.
Amžius: Rizika didėja su amžiumi, ypač virš 60 metų.
Šeimos istorija: Jei jūsų šeimoje kas nors sirgo skydliaukės ligomis.
Autoimuninės ligos: Sergant kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip 1 tipo cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ar celiakija, rizika susirgti Hashimoto tiroiditu padidėja.
Nėštumas: Kartais hipotirozė išsivysto nėštumo metu arba po gimdymo.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Jei jaučiate kelis iš aukščiau išvardintų simptomų, ypač jei jie yra nuolatiniai ir blogina jūsų gyvenimo kokybę, nedvejodami kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kadangi simptomai yra nespecifiniai, vienintelis patikimas būdas nustatyti hipotirozę yra kraujo tyrimai.

Diagnozė paprastai patvirtinama atlikus du pagrindinius tyrimus:

Tireotropinio hormono (TTH) arba skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) tyrimas: Tai jautriausias tyrimas. Jei skydliaukė gamina per mažai hormonų, hipofizė, bandydama ją „paskatinti“ dirbti, išskiria daugiau TSH. Todėl esant pirminei hipotirozei, TSH lygis kraujyje bus padidėjęs.
Laisvo tiroksino (FT4) tyrimas: Šis tyrimas matuoja aktyvaus skydliaukės hormono kiekį kraujyje. Esant hipotirozei, FT4 lygis paprastai būna sumažėjęs.

Kartais gydytojas gali paskirti ir papildomų tyrimų, pavyzdžiui, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimą, kuris padeda patvirtinti Hashimoto tiroidito diagnozę.

Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos, jei pasireiškia „raudonosios vėliavos“ simptomai, kurie gali rodyti sunkią, gyvybei pavojingą hipotirozės komplikaciją – miksedeminę komą: didelis sumišimas, sąmonės praradimas, itin žema kūno temperatūra, pasunkėjęs kvėpavimas. Tai yra labai reta būklė, tačiau reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Gydymas

Hipotirozės gydymo tikslas – atkurti normalų skydliaukės hormonų lygį ir taip pašalinti simptomus. Standartinis gydymas yra labai efektyvus, saugus ir paprastas.

Medicininis gydymas

Pagrindinis ir visuotinai pripažintas hipotirozės gydymo metodas yra pakaitinė hormonų terapija sintetiniu skydliaukės hormonu – levotiroksinu. Tai yra identiška T4 hormonui molekulė, kurią natūraliai gamintų jūsų skydliaukė.

Vaistas yra geriamas tabletėmis, dažniausiai vieną kartą per dieną, ryte, nevalgius, likus 30–60 minučių iki pusryčių.
Dozė yra parenkama individualiai kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į amžių, svorį, TSH lygį ir kitas sveikatos būkles.
Gydymo pradžioje ir periodiškai vėliau (dažniausiai kas 6–12 mėnesių) gydytojas skiria TSH kraujo tyrimą, kad patikrintų, ar dozė yra tinkama, ir prireikus ją koreguotų.
Daugeliu atvejų gydymas levotiroksinu trunka visą gyvenimą.

Tinkamai parinkus dozę, levotiroksinas yra labai saugus ir neturi šalutinio poveikio. Dauguma žmonių, pradėję gydymą, pasijunta geriau per kelias savaites, nors kai kuriems simptomams, pvz., odos ir plaukų būklei, pagerėti gali prireikti kelių mėnesių.

Natūralūs ir namų būdai

Svarbu pabrėžti, kad jokie natūralūs ar namų gydymo būdai negali pakeisti gydytojo paskirto medicininio gydymo levotiroksinu. Tačiau tam tikri gyvensenos aspektai gali padėti jaustis geriau ir palaikyti bendrą sveikatą.

Subalansuota mityba: Sveika ir įvairi mityba yra svarbi visiems. Nors nėra specifinės „hipotirozės dietos“, svarbu gauti pakankamai mikroelementų. Selenas ir cinkas yra svarbūs skydliaukės hormonų konversijai, jų gausu braziliškuose riešutuose, jūros gėrybėse, mėsoje.
Jodas: Jei jums diagnozuotas Hashimoto tiroiditas, dideli jodo kiekiai (pvz., iš papildų ar jūros dumblių) gali net pabloginti būklę. Visada pasitarkite su gydytoju prieš vartodami jodo papildus. Daugumai žmonių išsivysčiusiose šalyse jodo pakanka su maistu (pvz., joduota druska).
Atsargiai su papildais: Būkite atsargūs su nereceptiniais „skydliaukės palaikymo“ papildais. Jų sudėtis dažnai nekontroliuojama, ir jie gali turėti nenuspėjamą poveikį ar sąveikauti su jūsų vaistais. Visada aptarkite bet kokių papildų vartojimą su gydytoju.

Gyvensenos pokyčiai

Šie pokyčiai gali papildyti medicininį gydymą ir pagerinti bendrą savijautą:

Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo mankšta (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, dviračių sportas) padeda kovoti su nuovargiu, gerina nuotaiką ir padeda kontroliuoti svorį.
Streso valdymas: Lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos hormonų balansui. Išbandykite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija, giluminis kvėpavimas ar tiesiog užsiimkite mėgstama veikla.
Kokybiškas miegas: Siekiate miegoti 7–9 valandas per naktį. Sukurkite reguliarią miego rutiną.
Vaistų vartojimo disciplina: Griežtai laikykitės gydytojo nurodymų ir vartokite levotiroksiną kasdien, tuo pačiu metu. Neužgerkite vaisto su kava, kalcio ar geležies papildais, nes tai gali sutrikdyti jo pasisavinimą.

Prevencija

Daugumos hipotirozės atvejų, ypač sukeltų autoimuninių procesų (Hashimoto tiroidito), išvengti neįmanoma. Prevencija šiuo atveju reiškia ankstyvą diagnostiką. Svarbiausia yra žinoti simptomus ir rizikos veiksnius bei laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei jūsų šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis.

Vienintelė veiksminga pirminė prevencijos priemonė, taikoma pasauliniu mastu, yra jodo trūkumo šalinimas populiacijoje, naudojant joduotą druską. Tai padėjo iš esmės panaikinti endeminį gūžį ir su juo susijusią hipotirozę daugelyje pasaulio šalių.

Komplikacijos jei negydoma

Nors hipotirozė yra sėkmingai valdoma, negydoma arba netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų:

Gūžys (struma): Dėl nuolatinės stimuliacijos iš hipofizės (aukštas TSH lygis), skydliaukė gali padidėti, sukeldama matomą patinimą kakle, kuris gali trukdyti ryti ar kvėpuoti.
Širdies ligos: Hipotirozė gali padidinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį, didinti kraujospūdį ir širdies nepakankamumo riziką.
Psichikos sveikatos problemos: Ilgalaikė hipotirozė yra susijusi su depresija ir sulėtėjusiomis kognityvinėmis funkcijomis.
Periferinė neuropatija: Gali atsirasti galūnių skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas dėl nervų pažeidimo.
Nevaisingumas ir nėštumo komplikacijos: Hipotirozė gali sutrikdyti ovuliaciją ir sukelti nevaisingumą. Nėščioms moterims negydoma hipotirozė didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir preeklampsijos riziką, taip pat gali pakenkti vaisiaus smegenų vystymuisi.
Miksedeminė koma: Tai reta, bet gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti dideliu metabolizmo sulėtėjimu, hipotermija ir sąmonės praradimu. Ji dažniausiai ištinka vyresnius, ilgai negydytus pacientus, ypač po provokuojančio veiksnio (infekcijos, traumos).

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima visiškai išgydyti hipotirozę?
Ne, dažniausiai hipotirozė yra lėtinė būklė, kurios visiškai išgydyti negalima. Tačiau ją galima labai sėkmingai kontroliuoti visą gyvenimą vartojant pakaitinę hormonų terapiją. Tinkamai gydomas žmogus gali gyventi visiškai normalų ir aktyvų gyvenimą.
Ar dėl hipotirozės priaugtą svorį įmanoma numesti?
Taip. Nors sulėtėjusi medžiagų apykaita gali prisidėti prie svorio augimo, didžioji dalis priaugto svorio dažnai yra susijusi su skysčių susilaikymu. Pradėjus gydymą ir normalizavus hormonų lygį, medžiagų apykaita pagreitėja, o kartu su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu svorį numesti tampa lengviau.
Ar mityba gali turėti įtakos hipotirozei?
Mityba yra svarbi bendrai savijautai, bet ji negali išgydyti hipotirozės. Svarbu vengti per didelių jodo kiekių (jei sergate Hashimoto tiroiditu) ir užtikrinti, kad kalcio, geležies papildai ar daug skaidulų turintis maistas būtų vartojami praėjus kelioms valandoms po levotiroksino tabletės, nes tai gali sutrikdyti vaisto pasisavinimą.
Kodėl reikia vartoti vaistus visą gyvenimą?
Daugeliu atvejų (pvz., po skydliaukės pašalinimo ar sergant Hashimoto tiroiditu) skydliaukės pažeidimas yra negrįžtamas. Pati liauka nebegali pagaminti reikiamo hormonų kiekio, todėl juos reikia nuolat pó-ildyti iš išorės, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.