Daugiausia jodo yra jūrinės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, skumbrėse ar midijose. Tačiau jodo gausu ir kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, joduotoje druskoje, piene ir kiaušiniuose. Taip pat svarbu žinoti, kad jodo kiekis daržovėse ir vaisiuose yra labai mažas.

Jodas svarbus skydliaukės hormonų, kurie svarbūs augimui ir vystymuisi, gamybai, taip pat kai kurių medžiagų apykaitos procesų organizme kontrolei. Jodo trūkumas gali sukelti vadinamąją gūžį, taip pat hormonų trūkumą, kuris sunkiais atvejais vaikui gali sukelti kretinizmą. Dėl šios priežasties į mitybą būtina įtraukti jodo.

Jodo funkcija

Jodo funkcija - reguliuoti skydliaukės hormonų gamybą. Jodas taip pat padeda nėštumo metu, palaikydamas kūdikio smegenų ir nervų sistemos augimo ir vystymosi medžiagų apykaitos procesų pusiausvyrą nuo 15 nėštumo savaitės iki 3 metų amžiaus. Tačiau nėščiosios turėtų vengti vartoti kai kuriuos maisto produktus, kuriuose gausu jodo, ypač žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes ir alų, nes jie taip pat kelia pavojų nėštumui.
Be to, jodas reguliuoja kai kuriuos medžiagų apykaitos procesus, pavyzdžiui, energijos gamybą ir kraujyje susikaupusių riebalų suvartojimą. Taigi manoma, kad jodas gali turėti antioksidacinį poveikį organizmui, tačiau šiam ryšiui patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.

Maisto produktų, kuriuose gausu jodo, sąrašas

Gyvūninės kilmės maisto produktai	Svoris (g)	Jodas vienoje porcijoje
Skumbrė	150	255 µg
Midijos	150	180 µg
Menkės	150	165 µg
Lašiša	150	107 µg
Europinė jūrų lydekos	150	100 µg
Pienas	560	86 µg
Jūrinė lydekos	75	75 µg
Sardinės pomidorų padaže	100	64 µg
Krevetės	150	62 µg
Silkė	150	48 µg
Alus	560	45 µg
Kiaušiniai	70	37 µg
Upėtakiai	150	2 µg
Kepenys	150	22 µg
Šoninė	150	18 µg
Sūris	40	18 µg
Tunas	150	21 µg
Inkstai	150	42 µg
Plekšnė	100	30 µg

Augalinės kilmės maisto produktai	Svoris arba matas (g)	Jodas vienoje porcijoje
Vakame dumbliai	100	4200 µg
Kombu	1 g arba 1 lapas	2984 µg
Nori	1 g arba 1 lapas	30 µg
Plačiosios pupelės (Phaseolus lunatus)	1 puodelis	16 µg
Džiovintos slyvos	5 vienetai	13 µg
Bananai	150 g	3 µg
Joduota druska	5 g	284 µg

Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, morkos, žiediniai kopūstai, kukurūzai, manijokas ir bambukų ūgliai, mažina jodo įsisavinimą organizme, todėl sergant gūžiu ar esant mažam jodo kiekiui šių maisto produktų reikėtų vengti.

Be to, kai kurie maisto papildai, pavyzdžiui, spirulina, gali turėti įtakos skydliaukei, todėl, jei asmuo serga su skydliauke susijusia liga, prieš vartojant bet kokį papildą rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba dietologą.

Paros jodo rekomendacija

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta rekomenduojama jodo paros norma skirtingais gyvenimo etapais:

Amžius	Rekomendacija
Iki 1 metų	90 µg per dieną arba 15 µg/kg per dieną
Nuo 1 iki 6 metų	90 µg per dieną arba 6 µg/kg per dieną
Nuo 7 iki 12 metų	120 μg/kg per dieną arba 4 μg/kg per dieną
Nuo 13 iki 18 metų	150 μg/kg per dieną arba 2 μg/kg per dieną
Vyresni nei 19 metų	100-150 μg/kg per dieną arba 0,8-1,22 μg/kg per dieną
Nėščios moterys	200-250 µg per dieną

Jodo trūkumas

Jodo trūkumas organizme gali sukelti gūžį, dėl kurio skydliaukė padidėja, nes liauka priversta dirbti sunkiau, kad surinktų jodą ir sintetintų skydliaukės hormonus. Dėl to gali būti sunku ryti, ant kaklo gali atsirasti gumbų, atsirasti dusulys ir diskomfortas.

Be to, dėl jodo trūkumo gali sutrikti skydliaukės veikla, todėl gali atsirasti hipertirozė arba hipotirozė, t. y. hormonų gamybos sutrikimai.

Vaikams jodo trūkumas gali sukelti gūžį, kognityvinius sunkumus, hipotireozę arba kretinizmą, nes gali būti rimtai paveiktas neurologinis ir smegenų vystymasis.

Jodo perteklius

Per didelis jodo kiekis gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, tachikardiją, melsvas lūpas ir pirštų galiukus.

Jodas ir maisto produktai, kuriuose jo gausu