Daugiausia jodo yra jūrinės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, skumbrėse ar midijose. Tačiau jodo gausu ir kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, joduotoje druskoje, piene ir kiaušiniuose. Taip pat svarbu žinoti, kad jodo kiekis daržovėse ir vaisiuose yra labai mažas.
Jodas svarbus skydliaukės hormonų, kurie svarbūs augimui ir vystymuisi, gamybai, taip pat kai kurių medžiagų apykaitos procesų organizme kontrolei. Jodo trūkumas gali sukelti vadinamąją gūžį, taip pat hormonų trūkumą, kuris sunkiais atvejais vaikui gali sukelti kretinizmą. Dėl šios priežasties į mitybą būtina įtraukti jodo.
Jodo funkcija
Jodo funkcija – reguliuoti skydliaukės hormonų gamybą. Jodas taip pat padeda nėštumo metu, palaikydamas kūdikio smegenų ir nervų sistemos augimo ir vystymosi medžiagų apykaitos procesų pusiausvyrą nuo 15 nėštumo savaitės iki 3 metų amžiaus. Tačiau nėščiosios turėtų vengti vartoti kai kuriuos maisto produktus, kuriuose gausu jodo, ypač žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes ir alų, nes jie taip pat kelia pavojų nėštumui.
Be to, jodas reguliuoja kai kuriuos medžiagų apykaitos procesus, pavyzdžiui, energijos gamybą ir kraujyje susikaupusių riebalų suvartojimą. Taigi manoma, kad jodas gali turėti antioksidacinį poveikį organizmui, tačiau šiam ryšiui patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.
Maisto produktų, kuriuose gausu jodo, sąrašas
| Gyvūninės kilmės maisto produktai | Svoris (g) | Jodas vienoje porcijoje |
| Skumbrė | 150 | 255 µg |
| Midijos | 150 | 180 µg |
| Menkės | 150 | 165 µg |
| Lašiša | 150 | 107 µg |
| Europinė jūrų lydekos | 150 | 100 µg |
| Pienas | 560 | 86 µg |
| Jūrinė lydekos | 75 | 75 µg |
| Sardinės pomidorų padaže | 100 | 64 µg |
| Krevetės | 150 | 62 µg |
| Silkė | 150 | 48 µg |
| Alus | 560 | 45 µg |
| Kiaušiniai | 70 | 37 µg |
| Upėtakiai | 150 | 2 µg |
| Kepenys | 150 | 22 µg |
| Šoninė | 150 | 18 µg |
| Sūris | 40 | 18 µg |
| Tunas | 150 | 21 µg |
| Inkstai | 150 | 42 µg |
| Plekšnė | 100 | 30 µg |
| Augalinės kilmės maisto produktai | Svoris arba matas (g) | Jodas vienoje porcijoje |
| Vakame dumbliai | 100 | 4200 µg |
| Kombu | 1 g arba 1 lapas | 2984 µg |
| Nori | 1 g arba 1 lapas | 30 µg |
| Plačiosios pupelės (Phaseolus lunatus) | 1 puodelis | 16 µg |
| Džiovintos slyvos | 5 vienetai | 13 µg |
| Bananai | 150 g | 3 µg |
| Joduota druska | 5 g | 284 µg |
Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, morkos, žiediniai kopūstai, kukurūzai, manijokas ir bambukų ūgliai, mažina jodo įsisavinimą organizme, todėl sergant gūžiu ar esant mažam jodo kiekiui šių maisto produktų reikėtų vengti.
Be to, kai kurie maisto papildai, pavyzdžiui, spirulina, gali turėti įtakos skydliaukei, todėl, jei asmuo serga su skydliauke susijusia liga, prieš vartojant bet kokį papildą rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba dietologą.
Paros jodo rekomendacija
Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta rekomenduojama jodo paros norma skirtingais gyvenimo etapais:
| Amžius | Rekomendacija |
| Iki 1 metų | 90 µg per dieną arba 15 µg/kg per dieną |
| Nuo 1 iki 6 metų | 90 µg per dieną arba 6 µg/kg per dieną |
| Nuo 7 iki 12 metų | 120 μg/kg per dieną arba 4 μg/kg per dieną |
| Nuo 13 iki 18 metų | 150 μg/kg per dieną arba 2 μg/kg per dieną |
| Vyresni nei 19 metų | 100-150 μg/kg per dieną arba 0,8-1,22 μg/kg per dieną |
| Nėščios moterys | 200-250 µg per dieną |
Jodo trūkumas
Jodo trūkumas organizme gali sukelti gūžį, dėl kurio skydliaukė padidėja, nes liauka priversta dirbti sunkiau, kad surinktų jodą ir sintetintų skydliaukės hormonus. Dėl to gali būti sunku ryti, ant kaklo gali atsirasti gumbų, atsirasti dusulys ir diskomfortas.
Be to, dėl jodo trūkumo gali sutrikti skydliaukės veikla, todėl gali atsirasti hipertirozė arba hipotirozė, t. y. hormonų gamybos sutrikimai.
Vaikams jodo trūkumas gali sukelti gūžį, kognityvinius sunkumus, hipotireozę arba kretinizmą, nes gali būti rimtai paveiktas neurologinis ir smegenų vystymasis.
Jodo perteklius
Per didelis jodo kiekis gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, tachikardiją, melsvas lūpas ir pirštų galiukus.
