⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šis straipsnis yra skirtas tik informaciniams tikslams ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos. Pateikta informacija nėra skirta diagnozuoti ar gydyti sveikatos problemų. Jei patiriate nerimą keliančius simptomus, visada pasitarkite su gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Migrena yra neurologinė liga, pasireiškianti stipriais, pulsuojančiais galvos skausmo priepuoliais, kuriuos dažnai lydi pykinimas, vėmimas ir padidėjęs jautrumas šviesai bei garsui. Tai kur kas daugiau nei tiesiog stiprus galvos skausmas.

Kas yra Migrena

Migrena yra lėtinė, pasikartojanti neurologinė liga, kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, serga maždaug kas septintas suaugęs žmogus visame pasaulyje. Ji dažniau pasitaiko moterims nei vyrams, tikėtina, dėl hormoninių svyravimų. Nors migrenos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jie pasireiškia paauglystėje arba ankstyvoje suaugystėje.

Svarbu suprasti, kad migrena nėra paprastas galvos skausmas. Tai sudėtingas neurologinis sutrikimas, veikiantis smegenų nervus ir kraujagysles. Manoma, kad priepuolio metu smegenyse laikinai įvyksta cheminiai ir elektriniai pokyčiai. Dėl to kyla skausmas ir kiti būdingi simptomai.

Išskiriamos kelios pagrindinės migrenos rūšys:

Migrena be auros: Tai labiausiai paplitusi forma. Jai būdingas pulsuojantis, dažniausiai vienpusis galvos skausmas, stiprėjantis fizinio aktyvumo metu ir lydimas pykinimo bei jautrumo šviesai ar garsui.
Migrena su aura: Šia forma serga maždaug ketvirtadalis migreną patiriančių žmonių. Prieš galvos skausmą arba jo metu atsiranda laikini neurologiniai simptomai, vadinami aura. Dažniausiai tai regos sutrikimai – mirgėjimas akyse, zigzago linijos, aklosios dėmės. Rečiau pasitaiko jutimo (pvz., galūnių tirpimas) ar kalbos sutrikimų. Auros simptomai paprastai trunka nuo kelių minučių iki valandos.
Lėtinė migrena: Diagnozuojama, kai galvos skausmas (nebūtinai migreninis) vargina 15 ar daugiau dienų per mėnesį, iš kurių bent 8 atitinka migrenos kriterijus, ir tai tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius.

Migrenos priepuolis dažnai susideda iš keturių fazių, nors ne visi pacientai patiria jas visas:

Prodromo fazė: Gali prasidėti valandomis ar net dienomis prieš galvos skausmą. Simptomai gali būti nuotaikų kaita (irzlumas arba euforija), nuovargis, maisto potraukis, dažnas žiovulys, sustingęs kaklas.
Auros fazė: Pasireiškia tik sergantiesiems migrena su aura.
Skausmo (atakos) fazė: Tai intensyviausias priepuolio etapas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, jei negydomas. Jam būdingas stiprus, pulsuojantis skausmas ir kiti anksčiau minėti simptomai.
Postdromo fazė: Prasideda po skausmo atakos ir gali trukti iki dienos. Žmogus jaučiasi išsekęs, išsiblaškęs, lyg „po pagirių“, nors kartais gali jausti ir pakylėjimą.

Pagrindiniai simptomai

Migrenos simptomai yra individualūs, tačiau yra keletas bendrų ir būdingų požymių, padedančių atskirti ją nuo kitų galvos skausmų.

Stiprus, pulsuojantis skausmas: Dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje, nors gali apimti ir visą galvą. Skausmas apibūdinamas kaip tvinkčiojantis, gręžiantis, pulsuojantis.
Skausmo stiprėjimas judant: Net ir nedidelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, lipimas laiptais, gali smarkiai sustiprinti skausmą.
Pykinimas ir vėmimas: Labai dažni simptomai, kurie gali būti tokie pat varginantys kaip ir pats skausmas.
Jautrumas šviesai (fotofobija): Ryški šviesa, tiek natūrali, tiek dirbtinė, sukelia didelį diskomfortą, verčia ieškoti tamsios patalpos.
Jautrumas garsui (fonofobija): Įprasti garsai gali atrodyti nepakeliamai garsūs ir dirginantys.
Jautrumas kvapams (osmofobija): Stiprūs kvapai (kvepalai, maistas, dūmai) gali išprovokuoti priepuolį arba pabloginti jo eigą.
Auros reiškiniai (pasitaiko ne visiems): Vizualiniai sutrikimai kaip mirgančios šviesos, spalvoti taškai, zigzago linijos, laikinas regėjimo praradimas. Taip pat gali pasireikšti vienos kūno pusės tirpimas, dilgčiojimas, sunkumas kalbėti.
Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai: Kartais migreną lydi galvos svaigimas, panašus į supimąsi ar nestabilumo jausmą.
Nuovargis ir koncentracijos stoka: Tiek prieš priepuolį, tiek jo metu ir po jo jaučiamas didelis išsekimas, sunku susikaupti.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios migrenos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, tačiau mokslininkai sutaria, kad tai sudėtingas procesas, apimantis genetiką ir aplinkos veiksnius. Manoma, kad migreną turinčių žmonių smegenys yra jautresnės tam tikriems dirgikliams, kurie gali išprovokuoti priepuolį.

Rizikos veiksniai:

Genetika: Migrena yra stipriai paveldima. Jei vienas iš tėvų sirgo migrena, tikimybė ja sirgti vaikui padidėja apie 50%. Jei sirgo abu tėvai, rizika išauga iki 75%.
Lytis: Moterys migrena serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai. Manoma, kad tam įtakos turi estrogeno lygio svyravimai menstruacinio ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu.
Amžius: Nors gali pasireikšti bet kada, dažniausiai migrena prasideda paauglystėje, o priepuolių pikas pasiekiamas 30–40 metų amžiuje.
Kitos ligos: Depresija, nerimo sutrikimai, epilepsija, miego sutrikimai gali būti susiję su dažnesniais ir stipresniais migrenos priepuoliais.

Dažniausi priepuolių provokatoriai (trigeriai):

Trigeriai yra individualūs – kas vienam sukelia priepuolį, kitam gali neturėti jokio poveikio. Svarbu stebėti save ir vesti galvos skausmo dienoraštį, siekiant atpažinti asmeninius provokatorius.

Hormoniniai pokyčiai moterims: Estrogeno kiekio sumažėjimas prieš menstruacijas ar jų metu yra vienas dažniausių trigerių (menstruacinė migrena).
Stresas: Tiek emocinis, tiek fizinis stresas yra galingas provokatorius. Įdomu tai, kad priepuolis gali kilti ne tik streso metu, bet ir jam atslūgus, pvz., savaitgalį po įtemptos darbo savaitės.
Miego režimo pokyčiai: Tiek miego trūkumas, tiek per ilgas miegojimas gali išprovokuoti migreną. Svarbus reguliarus miego grafikas.
Mitybos veiksniai: Nereguliarus valgymas ar praleisti valgiai sukelia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Kai kurie maisto produktai ir gėrimai taip pat gali būti trigeriai: alkoholis (ypač raudonas vynas), kofeinas (tiek per didelis kiekis, tiek staigus nutraukimas), brandinti sūriai, perdirbta mėsa, šokoladas, maisto priedai (pvz., mononatrio glutamatas, aspartamas).
Aplinkos dirgikliai: Ryški, mirganti šviesa, akinanti saulė, stiprūs kvapai (kvepalai, chemikalai, dūmai), didelis triukšmas.
Orų pokyčiai: Atmosferos slėgio, temperatūros ar drėgmės pokyčiai gali sukelti priepuolį.
Fizinis krūvis: Nors reguliarus saikingas sportas padeda valdyti migreną, intensyvi, neįprasta fizinė veikla gali tapti trigeriu.
Dehidratacija: Nepakankamas skysčių vartojimas yra dažna ir lengvai išvengiama priežastis.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Migrena dažniausiai diagnozuojama remiantis paciento apibūdinamais simptomais, priepuolių dažnumu ir trukme bei šeimos ligos istorija. Gydytojas (dažniausiai šeimos gydytojas arba neurologas) atliks išsamią apklausą ir neurologinę apžiūrą.

Specifinio tyrimo, kuris patvirtintų migrenos diagnozę, nėra. Tačiau, jei simptomai yra neįprasti, labai sunkūs arba atsirado staiga, gydytojas gali skirti papildomų tyrimų, siekdamas atmesti kitas, pavojingesnes ligas (pvz., auglį, insultą, aneurizmą). Tokie tyrimai gali būti:

Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai leidžia gauti detalius smegenų atvaizdus ir patikrinti, ar nėra struktūrinių pakitimų.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

Galvos skausmai tapo dažnesni ar stipresni.
Skausmai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, darbui, socialinei veiklai.
Įprasti vaistai nuo skausmo nebepadeda.
Jums tenka vartoti vaistus nuo skausmo daugiau nei du kartus per savaitę.

Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei pasireiškė šie „raudonųjų vėliavėlių“ simptomai, galintys signalizuoti apie gyvybei pavojingą būklę:

Staigus, itin stiprus galvos skausmas, kurį apibūdintumėte kaip „stipriausią gyvenime“ („perkūno trenksmo“ skausmas).
Galvos skausmas kartu su karščiavimu, sprando standumu, sumišimu, traukuliais, dvejinimusi akyse.
Galvos skausmas po galvos traumos.
Vienos kūno pusės nutirpimas ar paralyžius, kalbos sutrikimai.
Skausmas, kuris stiprėja kosint, čiaudint, lenkiantis.
Naujo pobūdžio galvos skausmas, ypač jei jums virš 50 metų.

Gydymas

Nors migrenos visiškai išgydyti negalima, yra veiksmingų būdų, kaip kontroliuoti priepuolius, palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas skirstomas į priepuolio nutraukimą ir profilaktiką.

Medicininis gydymas

Vaistai yra pagrindinė migrenos gydymo dalis. Jie skirstomi į dvi grupes:

1. Vaistai ūminiam priepuoliui nutraukti (abortyvinis gydymas): Šie vaistai vartojami prasidėjus priepuoliui, siekiant kuo greičiau sustabdyti skausmą ir kitus simptomus. Svarbu juos išgerti kuo anksčiau, pajutus pirmuosius priepuolio požymius.

Nereceptiniai analgetikai: Lengviems ar vidutinio stiprumo priepuoliams gali padėti vaistai kaip ibuprofenas, naproksenas, paracetamolis. Kartais veiksmingesni yra kombinuoti preparatai su kofeinu.
Triptanai: Tai receptinių vaistų grupė (pvz., sumatriptanas, zolmitriptanas), specialiai sukurta migrenai gydyti. Jie veikia smegenų kraujagysles ir blokuoja skausmo signalus. Triptanai yra labai veiksmingi, tačiau netinka visiems pacientams, ypač turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.
CGRP antagonistai (gepantai): Naujesnės kartos receptiniai vaistai, kurie blokuoja su migrenos skausmu susijusį baltymą (kalcitonino genų atitinkanį peptidą - CGRP).
Vaistai nuo pykinimo (antiemetikai): Gali būti skiriami kartu su skausmą malšinančiais vaistais, jei vargina stiprus pykinimas ir vėmimas.

Dėmesio: Per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas (daugiau nei 10–15 dienų per mėnesį) gali sukelti atvirkštinį efektą – medikamentų sukeltą galvos skausmą (angl. medication-overuse headache), kai galvą ima skaudėti kasdien.

2. Vaistai priepuolių profilaktikai (profilaktinis gydymas): Šie vaistai vartojami kasdien, siekiant sumažinti priepuolių dažnumą, trukmę ir intensyvumą. Profilaktinis gydymas skiriamas, jei priepuoliai yra labai dažni (pvz., 4 ir daugiau kartų per mėnesį), sunkūs ir stipriai trikdo gyvenimo kokybę.

Beta blokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai: Paprastai naudojami kraujospūdžiui mažinti, bet taip pat veiksmingi migrenos profilaktikai.
Antidepresantai: Tam tikrų grupių antidepresantai (pvz., tricikliai arba SNRI) gali padėti valdyti migreną, net jei žmogus neserga depresija.
Priešepilepsiniai vaistai: Vaistai, tokie kaip topiramatas ar valproinė rūgštis, gali sumažinti priepuolių dažnį.
CGRP monokloniniai antikūnai: Tai naujausia profilaktinių vaistų klasė. Tai yra injekcijos, kurios skiriamos kartą per mėnesį ar rečiau ir yra labai veiksmingos lėtinės migrenos gydymui.

Sprendimą dėl medikamentinio gydymo ir vaistų parinkimo priima tik gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, ligos istoriją ir galimą šalutinį poveikį.

Natūralūs ir namų būdai

Prasidėjus priepuoliui, be vaistų gali padėti ir šios priemonės:

Poilsis tamsoje ir tyloje: Kadangi jautrumas šviesai ir garsui yra pagrindiniai simptomai, poilsis ramioje, tamsioje aplinkoje gali smarkiai palengvinti būklę.
Šalti kompresai: Ant kaktos ar sprando uždėtas šaltas kompresas arba ledo paketas gali padėti sumažinti pulsuojantį skausmą.
Hidratacija: Gerkite pakankamai vandens. Kartais saldūs gėrimai gali padėti, jei priepuolį išprovokavo gliukozės kiekio sumažėjimas.
Nedidelis kofeino kiekis: Puodelis kavos ar arbatos pačioje priepuolio pradžioje kai kuriems žmonėms gali padėti sustabdyti skausmą. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti priklausomybę ir pabloginti situaciją ilgalaikėje perspektyvoje.
Tam tikri papildai: Tyrimai rodo, kad didelės magnio, kofermento Q10 ir riboflavino (vitamino B2) dozės gali padėti mažinti priepuolių dažnį. Prieš pradedant juos vartoti, būtina pasitarti su gydytoju.

Gyvensenos pokyčiai

Ilgalaikėje perspektyvoje gyvensenos korekcijos yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių valdyti migreną.

Skausmo dienoraštis: Atidus simptomų, mitybos, miego ir streso fiksavimas padeda nustatyti asmeninius trigerius, kurių vėliau galima vengti.
Reguliarus miego režimas: Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais.
Streso valdymas: Išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip joga, meditacija, gilus kvėpavimas, sąmoningumo praktikos (mindfulness).
Reguliari mityba: Valgykite reguliariai, nepraleiskite valgymų, kad išvengtumėte cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Saikingas fizinis aktyvumas: Reguliarūs, vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu) gerina kraujotaką, mažina stresą ir gali sumažinti priepuolių dažnį.

Prevencija

Migrenos prevencija – tai visuma priemonių, padedančių išvengti priepuolių arba sumažinti jų dažnį ir stiprumą. Tai apima tiek gyvensenos pokyčius, tiek, esant reikalui, medikamentinį gydymą.

Pagrindiniai prevencijos principai:

Trigerių identifikavimas ir vengimas: Tai individualus procesas, kuriam labai padeda galvos skausmo dienoraščio vedimas. Nustačius, kas provokuoja priepuolius (pvz., tam tikras maistas, miego trūkumas, alkoholis), stenkitės šių veiksnių vengti.
Pastovaus dienos režimo laikymasis: Pastovus miego, valgymo ir fizinio aktyvumo ritmas padeda stabilizuoti nervų sistemą ir padaryti ją mažiau jautrią pokyčiams.
Streso mažinimas: Raskite jums tinkamų atsipalaidavimo būdų – ar tai būtų hobis, laikas gamtoje, ar specialios praktikos kaip joga ar meditacija.
Profilaktinis medikamentinis gydymas: Jei priepuoliai yra dažni ir sunkūs, gydytojas gali pasiūlyti ilgalaikį gydymą vaistais, kurie padeda stabilizuoti smegenų veiklą ir apsisaugoti nuo priepuolių.

Komplikacijos jei negydoma

Nors migrena nėra gyvybei pavojinga liga, ignoruojami, dažni ir sunkūs priepuoliai gali sukelti rimtų komplikacijų ir ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.

Lėtinė migrena: Dažniausia negydomos ar netinkamai gydomos epizodinės migrenos komplikacija. Būklė, kai galvos skausmai vargina 15 ar daugiau dienų per mėnesį.
Migreninė būklė (Status migrainosus): Retas, bet labai sunkus atvejis, kai alinantis migrenos priepuolis trunka ilgiau nei 72 valandas. Dėl stipraus skausmo, pykinimo ir vėmimo gali prireikti hospitalizacijos.
Medikamentų sukeltas galvos skausmas: Paradoksali būklė, kylanti dėl per dažno skausmą malšinančių vaistų vartojimo. Skausmai tampa buki, beveik kasdieniai, o įprasti vaistai nustoja veikti.
Psichologinės problemos: Nuolatinis skausmas ir baimė dėl kito priepuolio gali sukelti nerimo sutrikimus, panikos atakas ir depresiją. Socialinė izoliacija taip pat yra dažna problema.
Migreninis infarktas (retas): Labai reta komplikacija, kai migrenos su aura simptomas (pvz., regos sutrikimas) išlieka ilgiau nei valandą ir tyrimai rodo smegenų infarkto požymius. Rizika šiek tiek didesnė jaunoms moterims, kurios patiria migreną su aura, rūko ir vartoja kontraceptines tabletes.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo?
Pagrindinis skirtumas yra intensyvumas ir lydintys simptomai. Įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai yra abipusis, spaudžiančio pobūdžio ir nestiprėja nuo fizinio krūvio. Migrena yra pulsuojantis, dažnai vienpusis skausmas, kurį lydi pykinimas, jautrumas šviesai bei garsui ir kuris pablogėja judant. Migrena yra neurologinė liga, o ne tik simptomas.
Ar vaikai gali sirgti migrena?
Taip, vaikai taip pat serga migrena. Jų simptomai gali šiek tiek skirtis: skausmas dažnai būna trumpesnis, abipusis, o pilvo skausmas ir vėmimas gali būti ryškesni nei galvos skausmas.
Ar migrena yra išgydoma?
Šiuo metu migrena nėra visiškai išgydoma, tai lėtinė būklė. Tačiau modernus gydymas ir tinkami gyvensenos pokyčiai leidžia sėkmingai kontroliuoti priepuolius, sumažinti jų dažnį ir gyventi visavertį gyvenimą.
Ar maistas tikrai gali sukelti migreną?
Taip, tam tikri maisto produktai ir gėrimai gali būti individualūs migrenos trigeriai. Dažniausiai minimi raudonas vynas, brandinti sūriai, perdirbta mėsa, šokoladas, kofeinas. Svarbu vesti dienoraštį ir išsiaiškinti, ar tam tikras maistas jums asmeniškai sukelia priepuolius.
kada dėl galvos skausmo turėčiau sunerimti?
Sunerimti reikėtų, jei galvos skausmas atsirado staiga ir yra nepakeliamai stiprus, jei jį lydi karščiavimas, sprando standumas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, kūno paralyžius ar kalbos sutrikimai. Taip pat jei skausmo pobūdis pasikeitė, jis atsirado po traumos arba jums yra virš 50 metų. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Šaltiniai

Šis straipsnis parengtas remiantis patikimais tarptautiniais ir nacionaliniais sveikatos organizacijų šaltiniais:

Migrena: Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Simptomus ir Gydymą