⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik bendram švietimui ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Dėl bet kokių klausimų, susijusių su jūsų sveikatos būkle, visada kreipkitės į gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą. Niekada neignoruokite profesionalaus medicininio patarimo ir neatidėliokite vizito pas gydytoją dėl to, ką perskaitėte šiame puslapyje.

Nerimo sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas perdėtas, sunkiai valdomas nerimas ir baimė, neproporcinga realiai situacijai ir neigiamai veikianti kasdienį gyvenimą.

Kas yra nerimo sutrikimas?

Kiekvienas žmogus kartais patiria nerimą. Tai natūrali organizmo reakcija į stresą, pavojų ar nežinomybę. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą prieš svarbų egzaminą, darbo pokalbį ar sakydami viešą kalbą. Šis trumpalaikis jausmas yra normalus ir netgi naudingas – jis mobilizuoja jėgas ir padeda susikaupti. Tačiau kai nerimas tampa nuolatiniu, intensyviu ir sunkiai kontroliuojamu palydovu, jis gali virsti nerimo sutrikimu.

Nerimo sutrikimas nėra tiesiog „per didelis jaudinimasis“. Tai rimta medicininė būklė, kuri paveikia žmogaus mintis, jausmus ir fizinę savijautą, ženkliai pablogindama gyvenimo kokybę. Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažnai patiria iracionalią baimę ir nerimą dėl kasdienių situacijų. Šie jausmai yra neproporcingi realiai grėsmei ir gali tęstis ilgą laiką, trukdydami darbui, mokslui, santykiams su artimaisiais ir kasdienei veiklai.

Nerimo sutrikimai apima kelias skirtingas būkles, kurios turi bendrų bruožų, bet pasireiškia skirtingai:

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Būdingas lėtinis, perdėtas nerimas ir įtampa dėl įvairių dalykų – sveikatos, darbo, finansų ar šeimos – net kai nėra akivaizdžios priežasties nerimauti.
Panikos sutrikimas: Jam būdingi netikėti, pasikartojantys intensyvios baimės priepuoliai (panikos atakos), kurių metu pasireiškia stiprūs fiziniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, dusulys ar galvos svaigimas.
Socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija): Pasireiškia didžiule baime būti stebimam, vertinamam ar teisiamam kitų socialinėse situacijose. Žmogus gali vengti viešų renginių, susitikimų ar net valgymo viešoje vietoje.
Specifinės fobijos: Tai intensyvi, iracionali baimė, susijusi su konkrečiu objektu ar situacija, pavyzdžiui, skrydžiais, aukščiu, gyvūnais ar injekcijomis.
Agorafobija: Baimė būti vietose ar situacijose, iš kurių gali būti sunku pasišalinti arba gauti pagalbą ištikus panikos atakai. Dažnai pasireiškia kartu su panikos sutrikimu.

Svarbu suprasti, kad nerimo sutrikimas yra pagydoma būklė. Tinkama diagnostika ir gydymas gali padėti suvaldyti simptomus ir grįžti į visavertį gyvenimą.

Pagrindiniai simptomai

Nerimo sutrikimo simptomai gali būti ir psichologiniai, ir fiziniai. Jie skiriasi priklausomai nuo sutrikimo tipo ir individualaus žmogaus, tačiau yra keletas bendrų požymių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį. Simptomai gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui.

Psichologiniai simptomai:

Nuolatinis nerimastingumas: Sunkiai valdomas, beveik nuolatinis nerimo jausmas.
Katastrofiškas mąstymas: Polinkis įsivaizduoti blogiausią įmanomą scenarijų bet kokioje situacijoje.
Irzlumas ir nekantrumas: Padidėjęs jautrumas, greitas susierzinimas.
Sunkumai susikaupti: Mintys nuolat „bėgioja“, sunku sutelkti dėmesį į užduotis.
Baimė prarasti kontrolę: Baimė, kad nerimas taps nebevaldomas, arba baimė „išprotėti“.
Vengimas: Aktyvus situacijų, vietų ar žmonių, kurie kelia nerimą, vengimas.
Atsiribojimas: Noras atsitraukti nuo socialinio gyvenimo, jausmas, kad esi atitrūkęs nuo realybės.

Fiziniai simptomai:

Padažnėjęs širdies plakimas (palpitacijos): Jausmas, kad širdis plaka per greitai, per stipriai arba nereguliariai.
Dusulys arba paviršutiniškas kvėpavimas: Jausmas, lyg trūktų oro.
Prakaitavimas, karščio ar šalčio bangos.
Drebulys: Nekontroliuojamas kūno ar galūnių virpėjimas.
Galvos svaigimas ir skausmas: Jausmas, lyg tuoj nualpsi.
Raumenų įtampa: Nuolatinis raumenų, ypač pečių juostos ir kaklo, skausmas ar įsitempimas.
Nuovargis: Nuolatinis išsekimo jausmas net ir po poilsio.
Miego sutrikimai: Sunkumai užmigti, dažni prabudimai naktį arba neramus miegas.
Virškinimo problemos: Pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nerimo sutrikimai, kaip ir daugelis kitų psichikos sveikatos būklių, neturi vienos konkrečios priežasties. Dažniausiai juos lemia sudėtinga biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių sąveika.

Genetika ir paveldimumas: Tyrimai rodo, kad polinkis sirgti nerimo sutrikimais gali būti paveldimas. Jei artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo nerimo sutrikimu, rizika susirgti jums yra didesnė.

Smegenų biochemija: Nerimo sutrikimų išsivystymui įtakos turi cheminių medžiagų – neuromediatorių – disbalansas smegenyse. Neuromediatoriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir gama aminosviesto rūgštis (GABA), yra atsakingi už nuotaikos ir emocijų reguliavimą. Jų pusiausvyros sutrikimas gali prisidėti prie nerimo simptomų atsiradimo.

Asmenybės bruožai: Tam tikri asmenybės tipai yra labiau linkę į nerimo sutrikimus. Pavyzdžiui, žmonės, kurie yra iš prigimties drovūs, jautrūs, linkę į pesimizmą arba pasižymi perfekcionizmu, turi didesnę riziką.

Gyvenimo patirtys ir aplinkos veiksniai: Sudėtingi ar traumuojantys gyvenimo įvykiai yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Tai gali būti:

Vaikystėje patirtas smurtas, prievarta ar nepriežiūra.
Stresiniai įvykiai: artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo praradimas, finansiniai sunkumai.
Lėtinis stresas darbe ar šeimoje.
Sunki fizinė liga arba artimo žmogaus liga.

Gretutinės ligos: Nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su kitomis psichikos ar fizinėmis ligomis. Depresija, potrauminio streso sutrikimas, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų dažnai eina greta nerimo. Taip pat nerimą gali sustiprinti ar išprovokuoti kai kurios fizinės būklės, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, skydliaukės problemos, lėtinis skausmas ar kvėpavimo sutrikimai.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Alkoholio, narkotinių medžiagų ar netgi didelių kofeino dozių vartojimas gali išprovokuoti arba sustiprinti nerimo simptomus. Bandymas „gydyti“ nerimą alkoholiu dažnai sukelia atvirkštinį efektą ir ilgainiui tik pablogina būklę.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Atpažinti, kada normalus nerimas peržengia ribą ir tampa sutrikimu, gali būti sudėtinga. Vis dėlto, jei nerimas pradeda kontroliuoti jūsų gyvenimą, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Savigyda ar problemos ignoravimas gali lemti būklės pablogėjimą.

Diagnostikos procesas paprastai prasideda nuo vizito pas šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą (psichiatrą, psichoterapeutą). Gydytojas:

Atliks išsamią apklausą: Jūsų bus klausiama apie patiriamus simptomus, jų trukmę, intensyvumą, įtaką kasdieniam gyvenimui. Taip pat bus domimasi jūsų ligos istorija, šeimos ligų istorija, vartojamais vaistais ir gyvenimo būdu.
Naudos specializuotus klausimynus: Egzistuoja standartizuoti klausimynai, padedantys įvertinti nerimo lygį ir tipą.
Atmes kitas medicinines priežastis: Gydytojas gali paskirti kraujo ar kitus tyrimus, kad įsitikintų, jog simptomų nesukelia kitos ligos, pavyzdžiui, skydliaukės hormonų disbalansas ar širdies problemos. Tai ypač svarbu, nes fiziniai nerimo simptomai (pvz., širdies plakimas, dusulys) gali imituoti kitas rimtas būkles.

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

Jaučiate, kad nerimaujate per daug ir tai neigiamai veikia jūsų darbą, santykius ar kitas gyvenimo sritis.
Jūsų baimė, nerimas ar panika atrodo neproporcingi situacijai ir jums sunku juos suvaldyti.
Jaučiatės prislėgti, turite problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo, patiriate kitų psichikos sveikatos problemų kartu su nerimu.
Patiriate stiprius fizinius simptomus, ypač krūtinės skausmą, dusulį ar jausmą, kad tuoj mirsite (panikos atakos simptomai).
Atsiranda minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą. Tokiu atveju būtina ieškoti skubios pagalbos.

Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas yra raktas į sėkmingą nerimo sutrikimo valdymą.

Gydymas

Nerimo sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir dažniausiai apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir gyvensenos pokyčius. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo tipą, simptomų sunkumą ir paciento poreikius.

Medicininis gydymas

Psichoterapija: Tai vienas efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ypač veiksminga yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos metu pacientas mokosi atpažinti ir keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, kurie palaiko nerimą. KET padeda išmokti naujų būdų reaguoti į nerimą keliančias situacijas ir ugdyti problemų sprendimo įgūdžius. Kiti psichoterapijos metodai, tokie kaip psichodinaminė terapija ar palaikomoji terapija, taip pat gali būti naudingi.

Medikamentinis gydymas: Vaistai dažnai skiriami kartu su psichoterapija, ypač esant vidutinio sunkumo ar sunkiam nerimo sutrikimui.

Antidepresantai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) yra pirmo pasirinkimo vaistai lėtiniam nerimui gydyti. Nors jie vadinami antidepresantais, jie labai efektyviai mažina nerimo simptomus. Poveikis paprastai pasireiškia per kelias savaites.
Anksiolitikai (raminamieji): Benzodiazepinų grupės vaistai greitai sumažina nerimą, tačiau dėl priklausomybės ir tolerancijos rizikos jie dažniausiai skiriami trumpam laikui arba tik esant būtinybei (pvz., ištikus stipriai panikos atakai).
Beta blokatoriai: Šie vaistai, paprastai naudojami širdies ligoms gydyti, gali padėti suvaldyti fizinius nerimo simptomus, tokius kaip drebulys ar padažnėjęs širdies plakimas. Jie dažnai vartojami specifinėse situacijose, pvz., prieš viešą kalbą.

Natūralūs ir namų būdai

Šios priemonės gali papildyti pagrindinį gydymą, tačiau neturėtų jo pakeisti. Prieš pradedant vartoti bet kokius augalinius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju.

Relaksacijos technikos: Gilaus kvėpavimo pratimai, progresyvinė raumenų relaksacija, meditacija ir sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti įtampą.
Joga ir Tai Chi: Šios praktikos derina fizinius pratimus, kvėpavimą ir meditaciją, todėl efektyviai mažina stresą ir nerimą.
Augaliniai preparatai: Kai kurie augalai, pavyzdžiui, ramunėlės, valerijonai, levandos ar pasifloros, pasižymi raminamuoju poveikiu. Juos galima vartoti arbatų ar maisto papildų pavidalu, tačiau svarbu žinoti, kad jų veiksmingumas ir saugumas nėra iki galo ištirti, be to, jie gali sąveikauti su kitais vaistais.

Gyvensenos pokyčiai

Sveika gyvensena yra neatsiejama nerimo valdymo dalis.

Reguliarus fizinis aktyvumas: Sportas yra vienas galingiausių natūralių „antidepresantų“. Net ir 30 minučių vidutinio intensyvumo mankšta (pvz., greitas ėjimas) kelis kartus per savaitę gali ženkliai sumažinti nerimo simptomus.
Subalansuota mityba: Venkite perdirbto maisto, cukraus ir didelių kofeino dozių, kurios gali sustiprinti nerimą. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir baltymų, kad palaikytumėte stabilią energiją ir nuotaiką.
Kokybiškas miegas: Nerimas ir miego trūkumas yra glaudžiai susiję. Siekite miegoti 7–9 valandas per parą, laikykitės reguliaraus miego režimo.
Kofeino, alkoholio ir nikotino ribojimas: Kofeinas ir nikotinas yra stimuliantai, kurie gali sustiprinti nerimą. Alkoholis, nors iš pradžių gali atpalaiduoti, ilgainiui sutrikdo miegą ir pablogina nerimo simptomus.
Socialinis palaikymas: Bendraukite su artimaisiais ir draugais. Atviras pokalbis apie savo jausmus gali sumažinti naštą ir padėti pasijusti suprastam.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti nerimo sutrikimo, ypač jei yra stiprus genetinis polinkis ar patirtos traumos, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti riziką arba sušvelninti simptomus ankstyvoje stadijoje.

Anksti ieškokite pagalbos: Jei pastebite, kad nerimas pradeda darytis sunkiai valdomas, nedelskite ir pasikonsultuokite su specialistu. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis efektyvesnis.
Išmokite valdyti stresą: Atraskite jums tinkančius streso valdymo būdus – tai gali būti hobis, laikas gamtoje, meditacija ar sportas. Įtraukite šią veiklą į savo kasdienybę.
Prioritetizuokite savo sveikatą: Laikykitės anksčiau minėtų sveikos gyvensenos principų – reguliariai mankštinkitės, sveikai maitinkitės ir pakankamai miegokite.
Venkite psichoaktyviųjų medžiagų: Nerimo „gydymas“ alkoholiu ar narkotikais veda į dar didesnes problemas, įskaitant priklausomybes ir būklės pablogėjimą.
Būkite aktyvūs socialiai: Palaikykite ryšius su šeima ir draugais. Socialinė izoliacija gali sustiprinti nerimą ir depresiją.

Komplikacijos jei negydoma

Ignoruojamas ir negydomas nerimo sutrikimas gali sukelti rimtų ilgalaikių pasekmių, kurios paveikia visas gyvenimo sritis.

Depresija ir kiti psichikos sutrikimai: Nerimas dažnai eina koja kojon su depresija. Ilgalaikis nerimas gali išsekinti ir sukelti beviltiškumo jausmą.
Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Bandydami suvaldyti nerimą, žmonės gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, kas sukelia priklausomybę.
Socialinė izoliacija: Vengimas bendrauti su žmonėmis ir dalyvauti socialiniame gyvenime gali lemti vienatvę ir pablogėjusius santykius.
Savižudybė: Sunkūs nerimo sutrikimai, ypač kartu su depresija, didina savižudybės riziką.
Fizinės sveikatos problemos: Lėtinis stresas ir nerimas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, virškinimo sistemos sutrikimų (pvz., dirgliosios žarnos sindromo), nusilpusio imuniteto ir lėtinio skausmo.
Sumažėjusi gyvenimo kokybė: Sunkumai darbe ar mokykloje, problemos asmeniniuose santykiuose ir nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu.

Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti šių sunkių komplikacijų ir grąžinti gyvenimo džiaugsmą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nerimas ir stresas yra tas pats?
Ne. Stresas yra reakcija į konkretų išorinį dirgiklį (pvz., artėjantį terminą), kuri paprastai praeina, kai dirgiklis išnyksta. Nerimas yra labiau vidinė būsena, kuri gali išlikti net ir nesant aiškios grėsmės. Nerimas yra perdėtas ir ilgiau trunkantis rūpestis, dažnai neturintis konkrečios priežasties.
Ar nerimo sutrikimas gali praeiti savaime?
Nors lengvi nerimo epizodai gali praeiti be gydymo, tikram nerimo sutrikimui tai nebūdinga. Dažniausiai būklė be gydymo yra linkusi tapti lėtine ir blogėti. Profesionalus gydymas padeda išmokti valdyti simptomus ir užkirsti kelią atkryčiams.
Ar vaistai nuo nerimo sukelia priklausomybę?
Priklauso nuo vaistų tipo. Antidepresantai (SSRI, SNRI), kurie yra pagrindiniai vaistai nerimui gydyti, nesukelia priklausomybės, nors juos nutraukti reikia palaipsniui ir prižiūrint gydytojui. Benzodiazepinų grupės vaistai gali sukelti priklausomybę, todėl jie skiriami atsargiai ir trumpam laikui.
Kaip galiu padėti artimajam, kuris kenčia nuo nerimo?
Svarbiausia yra parodyti supratimą ir palaikymą. Išklausykite be teisimo, nesakykite frazių kaip „nusiramink“ ar „viskas bus gerai“. Vietoj to, pasiūlykite konkrečią pagalbą, pavyzdžiui, palydėti pas gydytoją. Svarbiausia – skatinkite ieškoti profesionalios pagalbos.

Šaltiniai

Straipsnis parengtas remiantis autoritetingų sveikatos organizacijų informacija:

Nerimas ir nerimo sutrikimas: simptomai, priežastys, gydymas