Prostatitas: Viskas, ką turite žinoti apie simptomus ir gydymą
⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik bendram švietimui ir negali pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos. Prostatito simptomai gali sutapti su kitų rimtų ligų požymiais, todėl pajutę pirmuosius simptomus, visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba urologu dėl tikslios diagnozės ir gydymo plano. Savigyda gali būti pavojinga jūsų sveikatai.
Prostatitas yra priešinės liaukos (prostatos) uždegimas, kuris gali sukelti skausmingą ar apsunkintą šlapinimąsi, taip pat skausmą dubens srityje ir lytiniuose organuose. Tai viena dažniausių urologinių problemų, su kuria susiduria jaunesni nei 50 metų vyrai, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Kas yra Prostatitas
Prostata yra nedidelė graikinio riešuto dydžio liauka, esanti po šlapimo pūsle ir gaubianti šlaplę – vamzdelį, kuriuo šlapimas ir sperma pasišalina iš organizmo. Prostatos pagrindinė funkcija yra gaminti skystį, kuris maitina ir transportuoja spermatozoidus. Kai ši liauka patiria uždegimą, tai vadinama prostatitu.
Nors terminas „prostatitas“ skamba kaip viena liga, iš tiesų tai yra kelių būklių grupė. Svarbu suprasti, kad prostatitas nėra prostatos vėžys ir nepadidina jo rizikos. Būklė skirstoma į keturis pagrindinius tipus:
- Ūminis bakterinis prostatitas: Staiga prasidedanti bakterinė infekcija, kuriai būdingi stiprūs, į gripą panašūs simptomai. Tai rečiausiai pasitaikanti, bet pavojingiausia prostatito forma, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
- Lėtinis bakterinis prostatitas: Pasikartojanti arba nuolatinė bakterinė infekcija, kurios simptomai būna lengvesni nei ūminės formos, tačiau trunka ilgiau (mažiausiai tris mėnesius).
- Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas (CP/CPPS): Tai dažniausias prostatito tipas. Jam būdingas nuolatinis dubens skausmas ir šlapinimosi sutrikimai, tačiau tyrimais bakterinės infekcijos nerandama. Priežastys nėra iki galo aiškios.
- Asimptominis uždegiminis prostatitas: Šiuo atveju prostatoje yra uždegimas, tačiau vyras nejaučia jokių simptomų. Būklė dažniausiai nustatoma atsitiktinai, tiriant kitas problemas, pavyzdžiui, nevaisingumą. Paprastai gydymo nereikia.
Pagrindiniai simptomai
Prostatito simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo jo tipo, sunkumo ir individualių organizmo savybių. Kai kurie vyrai jaučia tik lengvą diskomfortą, o kitiems simptomai stipriai paveikia gyvenimo kokybę. Dažniausi požymiai yra šie:
- Skausmas arba deginimo pojūtis šlapinantis (dizurija).
- Pasunkėjęs šlapinimasis: sunku pradėti šlapintis, silpna arba nutrūkstanti srovė.
- Dažnas poreikis šlapintis, ypač naktį (nokturija).
- Staigus, skubus noras šlapintis.
- Skausmas pilvo apačioje, kirkšnyse, tarpvietėje (srityje tarp kapšelio ir išangės), sėklidėse ar varpoje.
- Skausmas apatinėje nugaros dalyje.
- Skausmas ejakuliacijos metu.
- Lytinės funkcijos sutrikimai: erekcijos problemos, sumažėjęs lytinis potraukis.
- Į gripą panašūs simptomai (ūminio bakterinio prostatito atveju): karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, viso kūno skausmai.
- Drumstas šlapimas arba kraujas šlapime (hematurija).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Prostatito priežastys skiriasi priklausomai nuo jo tipo. Bakterinio prostatito atveju, kaltininkės yra bakterijos, kurios iš šlapimo takų patenka į prostatą. Dažniausiai tai tos pačios bakterijos, kurios sukelia šlapimo takų infekcijas (pvz., E. coli). Infekcija gali išsivystyti po medicininių procedūrų, tokių kaip kateterio įvedimas.
Tuo tarpu lėtinio prostatito / lėtinio dubens skausmo sindromo (CP/CPPS) priežastys yra daug sudėtingesnės ir ne visada aiškios. Manoma, kad prie jo gali prisidėti keletas veiksnių:
- Anksčiau buvusi, ne iki galo išgydyta bakterinė infekcija.
- Dubens nervų pažeidimas po traumos ar operacijos.
- Dėl streso ar kitų priežasčių įtempti dubens dugno raumenys.
- Imuninės sistemos atsakas į ankstesnę infekciją ar pažeidimą.
- Cheminis dirginimas (pvz., dėl šlapimo refliukso į prostatą).
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti prostatitu:
- Amžius (jauni ir vidutinio amžiaus vyrai serga dažniau).
- Ankstesnis prostatito epizodas.
- Šlapimo pūslės ar šlaplės infekcija.
- Dubens trauma (pvz., patirta važiuojant dviračiu ar jodinėjant).
- Šlapimo kateterio naudojimas.
- Prostatos biopsija.
- Lytiškai plintančios infekcijos (LPI).
- ŽIV/AIDS.
- Didelis psichologinis stresas.
Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją
Jei jaučiate bet kurį iš anksčiau minėtų simptomų, ypač jei jie yra staigūs ir stiprūs, nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba urologą. Tiksli diagnozė yra būtina norint paskirti tinkamą gydymą.
Gydytojas pirmiausia išklausys jūsų nusiskundimus ir surinks išsamią ligos istoriją. Diagnostikos procesas gali apimti šiuos tyrimus:
- Apžiūra ir skaitmeninis rektalinis tyrimas (SRT): Gydytojas pirštu per tiesiąją žarną čiuopia prostatą, kad įvertintų jos dydį, formą ir jautrumą. Skausminga arba padidėjusi prostata gali rodyti uždegimą.
- Šlapimo tyrimai: Bendras šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis padeda nustatyti, ar yra infekcijos požymių ir kokios bakterijos ją sukėlė. Kartais atliekamas dviejų arba trijų stiklinių mėginys (tiriamas šlapimas prieš ir po prostatos masažo).
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas gali rodyti infekcijos požymius organizme. Taip pat gali būti atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Esant prostatitui, PSA lygis gali būti padidėjęs, tačiau tai nebūtinai reiškia vėžį.
- Prostatos sekreto tyrimas: Gydytojas SRT metu gali atlikti prostatos masažą, kad išsiskirtų prostatos skystis, kuris vėliau tiriamas laboratorijoje.
- Urodinaminiai tyrimai: Šie tyrimai matuoja, kaip gerai šlapimo pūslė ir šlaplė sulaiko ir išleidžia šlapimą. Jie padeda nustatyti, ar šlapinimosi problemos susijusios su prostatitu, ar su kitomis būklėmis.
- Vaizdiniai tyrimai: Transrektalinis ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojami norint detaliau apžiūrėti prostatą ir aplinkinius audinius, ypač jei įtariamas pūlinys ar kitos anomalijos.
Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos, jei pasireiškia šie „raudonosios vėliavėlės“ simptomai:
- Visiškas negalėjimas pasišlapinti.
- Aukšta temperatūra ir šaltkrėtis.
- Stiprus skausmas pilvo apačioje, tarpvietėje ar lytiniuose organuose.
- Kraujas šlapime.
Gydymas
Prostatito gydymas priklauso nuo jo tipo ir pagrindinės priežasties. Gydymo planas gali būti kompleksinis ir reikalauti kantrybės.
Medicininis gydymas
Antibiotikai yra pagrindinis bakterinio prostatito gydymo metodas. Ūminio prostatito atveju gali prireikti intraveninių antibiotikų ligoninėje, o vėliau – ilgo (4–6 savaičių ar ilgiau) geriamųjų antibiotikų kurso. Lėtinio bakterinio prostatito gydymas taip pat reikalauja ilgo antibiotikų kurso, kad infekcija būtų visiškai pašalinta ir neatsinaujintų.
Alfa blokatoriai. Šie vaistai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės kaklelį ir raumenis ten, kur prostata jungiasi su pūsle. Tai palengvina šlapinimąsi ir sumažina diskomfortą. Jie dažnai skiriami sergant lėtiniu prostatitu (CP/CPPS).
Priešuždegiminiai vaistai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
Raumenis atpalaiduojantys vaistai. Jei prostatito simptomus sukelia dubens dugno raumenų spazmai, gydytojas gali skirti miorelaksantų.
Kiti vaistai. Kartais naudojami vaistai, keičiantys hormonų kiekį (pvz., finasteridas), arba vaistai neuropatiniam skausmui malšinti (pvz., gabapentinas).
Natūralūs ir namų būdai
Šios priemonės gali padėti palengvinti simptomus, tačiau jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Prieš pradėdami jas taikyti, pasitarkite su specialistu.
- Šiltos vonelės (sėdimosios vonelės). Sėdėjimas šiltame vandenyje 15–20 minučių kelis kartus per dieną gali atpalaiduoti dubens raumenis ir sumažinti skausmą.
- Šilti kompresai. Šildyklė ar šiltas kompresas, uždėtas ant pilvo apačios ar tarpvietės, taip pat gali suteikti palengvėjimą.
- Venkite dirgiklių. Apribokite arba venkite kofeino (kavos, arbatos, energetinių gėrimų), alkoholio, aštraus ir rūgštaus maisto, nes šie produktai gali dirginti šlapimo pūslę ir pabloginti simptomus.
- Biologinio grįžtamojo ryšio terapija (Biofeedback). Specialisto prižiūrima terapija gali išmokyti kontroliuoti tam tikras kūno funkcijas, įskaitant dubens dugno raumenų atpalaidavimą.
- Augaliniai papildai. Kai kurie vyrai teigia, kad jiems padeda tam tikri papildai, pavyzdžiui, kvercetinas (antioksidantas), rugių žiedadulkių ekstraktas ar afrikinė slyva (Pygeum africanum). Tačiau jų veiksmingumas nėra tvirtai įrodytas, todėl būtina pasitarti su gydytoju.
Gyvensenos pokyčiai
Ilgalaikėje perspektyvoje tam tikri įpročių pakeitimai gali padėti valdyti lėtinio prostatito simptomus ir išvengti jų paūmėjimų.
- Gerkite pakankamai skysčių. Vanduo padeda išplauti bakterijas iš šlapimo sistemos. Tačiau venkite gerti daug skysčių prieš miegą, kad nereikėtų dažnai keltis naktį.
- Venkite ilgo sėdėjimo. Ilgas sėdėjimas, ypač ant kieto paviršiaus, spaudžia prostatą. Darykite reguliarias pertraukas, atsistokite, pasivaikščiokite. Naudokite specialią pagalvėlę su anga centre.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Reguliari, bet švelni mankšta, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas, gerina kraujotaką dubens srityje. Venkite didelį spaudimą tarpvietei sukeliančių pratimų, pavyzdžiui, važiavimo dviračiu.
- Dubens dugno pratimai. Gydytojas arba kineziterapeutas gali rekomenduoti specialius tempimo ir atpalaidavimo pratimus dubens dugno raumenims. Svarbu vengti Kėgelio pratimų (raumenų sutraukimo), jei jūsų dubens dugno raumenys yra per daug įtempti.
- Valdykite stresą. Stresas gali pabloginti prostatito simptomus. Išbandykite atsipalaidavimo technikas: gilaus kvėpavimo pratimus, meditaciją, jogą.
- Praktikuokite saugų seksą. Naudokite prezervatyvus, kad išvengtumėte lytiškai plintančių infekcijų, galinčių sukelti prostatitą.
Prevencija
Nors ne visų prostatito atvejų galima išvengti, tam tikros priemonės gali sumažinti riziką:
- Gera higiena. Palaikykite lytinių organų švarą.
- Savalaikis infekcijų gydymas. Laiku ir iki galo išgydykite šlapimo takų infekcijas.
- Hidratacija. Gerkite pakankamai vandens.
- Saugūs lytiniai santykiai.
- Aktyvus gyvenimo būdas ir streso valdymas.
Komplikacijos jei negydoma
Laiku nediagnozuotas ir negydomas prostatitas, ypač bakterinis, gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Bakteriemija: Bakterinės infekcijos išplitimas į kraują (kraujo užkrėtimas).
- Prostatos pūlinys: Pūlių susikaupimas prostatoje, kurį gali tekti drenuoti chirurginiu būdu.
- Epididimitas ir orchitas: Infekcijos išplitimas į sėklidės prielipą (epididimitą) arba pačią sėklidę (orchitą).
- Lėtinis skausmas ir gyvenimo kokybės pablogėjimas.
- Seksualinė disfunkcija: Erekcijos sutrikimai, skausminga ejakuliacija, sumažėjęs libido.
- Poveikis vaisingumui: Retais atvejais lėtinis prostatitas gali sukelti pokyčius spermoje ir paveikti vaisingumą.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar prostatitas yra tas pats, kas prostatos vėžys?
Ne. Prostatitas yra prostatos uždegimas, o prostatos vėžys – piktybinis auglys. Jų simptomai gali būti panašūs, todėl svarbu kreiptis į gydytoją diagnozei patikslinti. Prostatitas nedidina vėžio rizikos. - Ar prostatitas užkrečiamas?
Dažniausiai ne. Nebakterinis prostatitas (CP/CPPS) nėra užkrečiamas. Bakterinis prostatitas taip pat nėra perduodamas lytiniams partneriams, nebent jį sukėlė lytiškai plintanti infekcija. - Kiek laiko trunka gydymas?
Gydymo trukmė labai įvairi. Ūminis bakterinis prostatitas paprastai gydomas antibiotikais kelias savaites. Lėtinio prostatito gydymas gali trukti kelis mėnesius ar net ilgiau, dažnai derinant įvairius metodus. - Ar prostatitas gali praeiti savaime?
Lengvi lėtinio nebakterinio prostatito simptomai kartais gali praeiti be gydymo, ypač pakeitus gyvenseną. Tačiau bakterinis prostatitas reikalauja gydymo antibiotikais ir savaime nepraeina, o delsimas gali sukelti rimtų komplikacijų.