Nacionalinis skiepų kalendorius Lietuvoje: ką ir kada skiepijama

> **⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas:** Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Informacija apie valstybės teikiamas paslaugas ir kompensavimą gali keistis – aktualią informaciją visada pasitikrinkite oficialiose institucijų svetainėse. Vakcinacija yra viena efektyviausių visuomenės sveikatos priemonių, padėjusių išgelbėti milijonus gyvybių visame pasaulyje ir suvaldyti ligas, kurios anksčiau buvo mirties ar sunkios negalios nuosprendis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių, veikia nacionalinis profilaktinių skiepijimų kalendorius – aiškus ir mokslu pagrįstas planas, skirtas apsaugoti gyventojus, ypač pačius jauniausius, nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų. Šis planas sudarytas atsižvelgiant į ligų epidemiologinę situaciją, rizikas skirtingo amžiaus grupėms ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Šiame „Sveikatos Vadovo“ straipsnyje išsamiai ir praktiškai paaiškinsime, kas yra Lietuvos nacionalinis skiepų kalendorius, nuo kokių ligų ir kada skiepijami vaikai, kas apmoka vakcinas ir kur galite rasti savo ar savo vaiko skiepų istoriją. Pateiksime nuoseklią informaciją, kuri padės geriau suprasti vakcinacijos svarbą ir tvarką Lietuvoje, remdamiesi tik oficialiais Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų institucijų šaltiniais. * [Kas yra nacionalinis skiepų kalendorius](#kas-yra-nacionalinis-skiepų-kalendorius) * [Vaikų skiepai pagal amžių](#vaikų-skiepai-pagal-amžių) * [Nuo kokių ligų skiepijama ir kodėl tai svarbu](#nuo-kokių-ligų-skiepijama-ir-kodėl-tai-svarbu) * [Kas apmoka skiepus Lietuvoje](#kas-apmoką-skiepus-lietuvoje) * [Kaip pasitikrinti savo ar vaiko skiepų istoriją (e. sveikata)](#kaip-pasitikrinti-savo-ar-vaiko-skiepų-istoriją-e-sveikata) * [Ar skiepai Lietuvoje privalomi](#ar-skiepai-lietuvoje-privalomi) * [Galimos reakcijos po skiepo ir kada kreiptis į gydytoją](#galimos-reakcijos-po-skiepo-ir-kada-kreiptis-į-gydytoją) * [Dažniausiai užduodami klausimai](#dažniausiai-užduodami-klausimai) * [Šaltiniai](#šaltiniai) ## Kas yra nacionalinis skiepų kalendorius Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius – tai sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas oficialus dokumentas, kuriame nurodoma, kokio amžiaus vaikus ir nuo kokių užkrečiamųjų ligų rekomenduojama skiepyti. Šis kalendorius nėra nekintantis – jis periodiškai peržiūrimas ir atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijas bei epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Pagrindinis skiepų kalendoriaus tikslas – sukurti saugią aplinką ir apsaugoti visuomenę nuo pavojingų infekcijų protrūkių. Laikantis skiepijimo plano, didžioji dalis populiacijos įgyja imunitetą, todėl susidaro vadinamasis **kolektyvinis imunitetas**. Jis apsaugo ne tik pasiskiepijusius asmenis, bet ir tuos, kurie dėl medicininių priežasčių (pvz., per jauno amžiaus, nusilpusios imuninės sistemos, tam tikrų lėtinių ligų) negali būti skiepijami. Skiepijimo kalendorius yra sudarytas taip, kad vakcinos būtų skiriamos tuo amžiaus tarpsniu, kai rizika susirgti konkrečia liga ir patirti sunkių komplikacijų yra didžiausia, o vaiko imuninė sistema jau yra pajėgi suformuoti pakankamą ir ilgalaikį atsaką. Dėl šios priežasties kai kurios vakcinos skiriamos kelis kartus (atliekama revakcinacija arba palaikomosios dozės), siekiant užtikrinti stiprų ir ilgalaikį imunitetą. ## Vaikų skiepai pagal amžių Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Tikslią ir naujausią skiepų schemą visada galite pasitikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos (sam.lrv.lt) arba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (nvsc.lrv.lt) interneto svetainėse. Toliau pateikiame apibendrintą skiepų kalendoriaus lentelę. Svarbu atminti, kad tikslų skiepijimo planą jūsų vaikui sudarys ir eigą prižiūrės šeimos gydytojas. | Amžius | Vakcina | Nuo kokių ligų saugo | | :--- | :--- | :--- | | **Naujagimiai (per 24–72 val.)** | BCG | Tuberkuliozė | | **2 mėnesiai** | Kombinuota vakcina (DTaP-IPV-HiB-HBV), Rota, PCV | Difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas, B tipo *Haemophilus influenzae* infekcija, hepatitas B, rotavirusinė infekcija, pneumokokinė infekcija | | **4 mėnesiai** | Kombinuota vakcina (DTaP-IPV-HiB), Rota, PCV | Difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas, B tipo *Haemophilus influenzae* infekcija, rotavirusinė infekcija, pneumokokinė infekcija | | **6 mėnesiai** | Kombinuota vakcina (DTaP-IPV-HiB-HBV), Rota (trečia dozė, jei naudojama 3 dozių vakcina) | Difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas, B tipo *Haemophilus influenzae* infekcija, hepatitas B, rotavirusinė infekcija | | **15 mėnesių** | MMR, PCV | Tymai, epideminis parotitas (kiaulytė), raudonukė, pneumokokinė infekcija | | **6–7 metai (prieš mokyklą)** | Kombinuota vakcina (DTaP-IPV) | Difterija, stabligė, kokliušas (sustiprinančioji dozė), poliomielitas (sustiprinančioji dozė) | | **11 metų** | ŽPV (berniukams ir mergaitėms) | Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamos ligos (įskaitant gimdos kaklelio vėžį) | | **15–16 metų** | Kombinuota vakcina (Td) | Difterija, stabligė (sustiprinančioji dozė) | *Pastaba: suaugusiesiems rekomenduojama kas 10 metų atnaujinti skiepą nuo difterijos ir stabligės.* ## Nuo kokių ligų skiepijama ir kodėl tai svarbu Kiekviena į skiepų kalendorių įtraukta liga pasižymi sunkia eiga, dideliu mirtingumu ar pavojingomis komplikacijomis. Trumpai aptarkime, kodėl skiepai nuo šių ligų yra būtini. * **Tuberkuliozė (TB)**: Tai sunki bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti plaučius, bet galinti pakenkti ir kitiems organams. Naujagimiams ir mažiems vaikams ypač pavojingos sunkios tuberkuliozės formos, pavyzdžiui, tuberkuliozinis meningitas. * **Hepatitas B**: Virusinė kepenų infekcija, galinti tapti lėtine ir sukelti kepenų cirozę ar kepenų vėžį. Užsikrėsti galima per kraują ar kitus kūno skysčius. * **Difterija**: Reta, bet labai pavojinga bakterinė infekcija, pažeidžianti kvėpavimo takus. Gali sukelti stiprų gerklės tinimą, apsunkinti kvėpavimą, pažeisti širdį ir nervų sistemą. * **Stabligė**: Sukelia žaizdose esančios bakterijos. Liga pasireiškia itin skausmingais raumenų spazmais, kurie gali sutrikdyti kvėpavimą ir baigtis mirtimi. * **Kokliušas**: Itin užkrečiama kvėpavimo takų liga, pasireiškianti smarkiais, dusinančiais kosulio priepuoliais. Ypač pavojinga kūdikiams, kuriems gali sukelti kvėpavimo sustojimą. * **Poliomielitas**: Virusinė liga, galinti sukelti negrįžtamą paralyžių ir mirtį. Dėl globalių skiepijimo programų liga beveik išnaikinta, tačiau pavieniai atvejai vis dar kelia grėsmę. * **B tipo *Haemophilus influenzae* (Hib) infekcija**: Iki vakcinos sukūrimo tai buvo viena pagrindinių bakterinio meningito (smegenų dangalų uždegimo), plaučių uždegimo ir sepsio priežasčių mažiems vaikams. * **Pneumokokinė infekcija**: Gali sukelti sunkias ligas: meningitą, sepsį (kraujo užkrėtimą), pneumoniją (plaučių uždegimą) ir vidurinės ausies uždegimą. Ypač pavojinga kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms. * **Tymai**: Viena užkrečiamiausių ligų, plintanti oro lašeliniu būdu. Gali sukelti sunkias komplikacijas: plaučių uždegimą, smegenų uždegimą (encefalitą), kuris dažnai baigiasi mirtimi arba sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. * **Epideminis parotitas (kiaulytė)**: Virusinė liga, pažeidžianti seilių liaukas. Galimos komplikacijos – meningitas, kurtumas, kasos uždegimas, o berniukams paauglystėje – sėklidžių uždegimas, galintis lemti nevaisingumą. * **Raudonukė**: Dažniausiai nesunki liga vaikams, tačiau ypač pavojinga nėščioms moterims. Jei moteris suserga raudonuke pirmaisiais nėštumo mėnesiais, virusas gali sukelti sunkius vaisiaus apsigimimus (kurtumą, aklumą, širdies ydas). * **Rotavirusinė infekcija**: Pagrindinė sunkaus viduriavimo ir vėmimo priežastis kūdikiams ir mažiems vaikams, dažnai reikalaujanti gydymo ligoninėje dėl dehidratacijos. * **Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)**: Platus virusų tipų spektras, iš kurių kai kurie yra onkogeniniai (sukeliantys vėžį). ŽPV yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, taip pat sukelia kitų rūšių vėžį (burnos, ryklės, lytinių organų) ir lytinių organų karpas. Skiepijant paauglius iki lytinio gyvenimo pradžios, galima efektyviai užkirsti kelią šioms ligoms. ## Kas apmoka skiepus Lietuvoje Viena iš pagrindinių Lietuvos sveikatos sistemos nuostatų – užtikrinti, kad gyvybiškai svarbios profilaktikos priemonės būtų prieinamos visiems gyventojams. **Pagal skiepų kalendorių:** Visi skiepai, įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, yra **nemokami**. Vakcinas centralizuotai perka valstybė, o išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Tai reiškia, kad visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (tiek vaikams, tiek suaugusiems pagal numatytą schemą) už pačias vakcinas ir skiepijimo paslaugą gydymo įstaigoje mokėti nereikia. **Rekomenduojami, bet nekompensuojami skiepai:** Egzistuoja ir daugiau rekomenduojamų skiepų, kurie nėra įtraukti į nacionalinį kalendorių. Tai skiepai nuo vėjaraupių, meningokokinės B infekcijos ar [erkinio encefalito](/erkinis-encefalitas). Už šiuos skiepus paprastai tenka mokėti pačiam pacientui, nebent asmuo priklauso specifinei rizikos grupei, kuriai numatytas kompensavimas. **Skiepai rizikos grupėms:** Tam tikroms gyventojų grupėms valstybė kompensuoja ir papildomus skiepus. Ryškiausias pavyzdys – sezoninio [gripo](/gripas) vakcina. Ji kasmet nemokamai siūloma: * Nėščiosioms; * Vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims; * Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, onkologinėmis ir kt.); * Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Dėl tikslios informacijos apie kompensuojamų vakcinų sąrašą ir rizikos grupes, kurioms jos priklauso, visada verta pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju arba patikrinti naujausią informaciją Valstybinės ligonių kasos (ligoniukasa.lrv.lt) interneto svetainėje. ## Kaip pasitikrinti savo ar vaiko skiepų istoriją (e. sveikata) Visi Lietuvoje atlikti skiepai yra registruojami paciento medicininėje dokumentacijoje ir nacionalinėje e. sveikatos sistemoje. Tai leidžia tiek pacientams, tiek gydytojams patogiai pasiekti informaciją apie gautas vakcinas. Norėdami peržiūrėti savo ar savo nepilnamečių vaikų skiepų istoriją, atlikite šiuos žingsnius: 1. **Apsilankykite e. sveikatos portale:** Atidarykite interneto naršyklę ir eikite adresu [www.esveikata.lt](https://www.esveikata.lt). 2. **Prisijunkite prie savo paskyros:** Pasirinkite „Prisijungti gyventojui“ ir identifikuokite save per Elektroninius valdžios vartus (naudodami mobilųjį parašą, SMART-ID arba internetinę bankininkystę). 3. **Pasirinkite paciento sritį:** Prisijungę, pasirinkite sritį „Pacientams“. 4. **Atstovaukite vaiką (jei reikia):** Jei norite peržiūrėti vaiko duomenis, sistemoje turėsite pasirinkti atstovavimą savo nepilnamečiam vaikui. Paprastai ši galimybė suteikiama automatiškai. 5. **Raskite skiepų skiltį:** Paciento paskyroje ieškokite skilties, pavadintos „Skiepijimas“, „Vakcinacija“ ar panašiai. Čia rasite chronologiškai surašytus visus atliktus skiepus, jų datas ir pavadinimus. **Svarbu žinoti:** E. sveikatos sistema pradėjo veikti palyginti neseniai, todėl duomenys apie labai seniai, ypač iki sistemos įdiegimo, atliktus skiepus gali būti nepilni arba jų gali visai nebūti. Tokiu atveju pagrindinis informacijos šaltinis yra popierinis skiepų pasas (jei jį turite) arba jūsų medicininė kortelė, saugoma poliklinikoje, kurioje buvote registruotas. ## Ar skiepai Lietuvoje privalomi Tai vienas dažniausių ir jautriausių klausimų, susijusių su vakcinacija. Remiantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, skiepai yra **rekomenduojami, bet ne privalomi**. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turi teisę priimti sprendimą dėl savo vaikų skiepijimo ir už jį yra atsakingi. Gydytojas privalo suteikti visą informaciją apie skiepų naudą ir rizikas, tačiau negali atlikti vakcinacijos be tėvų sutikimo. Vis dėlto, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos sveikatos institucijos, remdamosi mokslu ir siekdamos apsaugoti visuomenės sveikatą, laikosi tvirtos pozicijos, kad skiepijimas pagal nacionalinį kalendorių yra būtinas siekiant išvengti ligų protrūkių. Verta paminėti, kad nors skiepai nėra teisiškai privalomi, neskiepijimas gali turėti tam tikrų praktinių pasekmių. Pavyzdžiui, kilus užkrečiamosios ligos (pvz., tymų) protrūkiui, visuomenės sveikatos centrai gali rekomenduoti laikinai neleisti neskiepytiems vaikams lankyti darželių ar mokyklų, siekiant apriboti infekcijos plitimą. Kai kurios privačios ugdymo įstaigos taip pat gali turėti vidinių taisyklių, reikalaujančių, kad vaikai būtų paskiepyti pagal kalendorių. ## Galimos reakcijos po skiepo ir kada kreiptis į gydytoją Dauguma reakcijų po skiepo yra lengvos, trumpalaikės ir rodo, kad imuninė sistema pradėjo veikti ir gaminti apsaugą nuo ligos. **Dažniausios normalios reakcijos:** * Skausmas, paraudimas, patinimas injekcijos vietoje. * Nedidelis karščiavimas (paprastai iki 38,5 °C). * Suirzimas, verksmingumas (kūdikiams ir mažiems vaikams). * Nuovargis, apetito sumažėjimas. * Galvos, raumenų skausmas. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 1–2 dienas po skiepo ir praeina savaime per kelias dienas. Norėdami palengvinti simptomus, galite naudoti šaltą kompresą ant dūrio vietos. Dėl karščiavimą mažinančių vaistų (pvz., paracetamolio ar ibuprofeno) vartojimo ir dozavimo visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku. **Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją arba skambinti 112:** Nors sunkios reakcijos yra itin retos, svarbu žinoti, į kokius simptomus reikėtų reaguoti nedelsiant: * **Aukšta temperatūra** (aukštesnė nei 39 °C), kurios nepavyksta sumažinti vaistais. * **Anafilaksinės reakcijos požymiai**, kurie paprastai pasireiškia per kelias minutes ar valandas po skiepo: * Dilgėlinis bėrimas visame kūne. * Veido, liežuvio ar gerklės tinimas. * Pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas. * Staigus silpnumas, sąmonės praradimas. * **Neįprastas, nepertraukiamas, пронзительный verkimas**, trunkantis kelias valandas. * **Traukuliai** (su karščiavimu ar be jo). * Bet kokie kiti simptomai, kurie jums kelia didelį nerimą. Jei abejojate, visada geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Taip pat svarbu žinoti, kad apie visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus, įskaitant vakcinas, galima pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). ## Dažniausiai užduodami klausimai ### Ar saugu skiepyti vaiką keliomis vakcinomis vienu metu? Taip, tai yra saugu ir įprasta praktika visame pasaulyje. Vaikų imuninė sistema yra labai stipri ir kasdien susiduria su tūkstančiais antigenų aplinkoje. Kelių vakcinų skyrimas vienu metu neperkrauna imuninės sistemos, tačiau sumažina vizitų pas gydytoją skaičių ir sukelia mažiau streso vaikui. Šiuolaikinės kombinuotos vakcinos yra sukurtos taip, kad būtų kuo efektyvesnės ir saugesnės. ### Ką daryti, jei praleidome skiepą pagal grafiką? Jei dėl ligos ar kitų priežasčių praleidote numatytą skiepą, tai nėra problema. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis sudarys individualų, „vejantįjį“ skiepijimo planą, kad vaikas gautų visas reikiamas vakcinų dozes ir būtų pilnai apsaugotas. Nereikia pradėti viso vakcinacijos kurso iš naujo. ### Kodėl reikalingos sustiprinančiosios (busterinės) vakcinų dozės? Kai kurių vakcinų sukeltas imunitetas su laiku gali silpnėti. Sustiprinančiosios dozės, skiriamos po kelių metų, „primena“ imuninei sistemai apie ligos sukėlėją ir atnaujina apsaugą, užtikrindamos ilgalaikį imunitetą. Tai ypač svarbu tokioms ligoms kaip stabligė, difterija ir kokliušas. ### Ar visos vakcinos pagal skiepų kalendorių yra tikrai nemokamos? Taip, visos vakcinos, įtrauktos į Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, taip pat skiepijimo paslauga yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tai galioja visiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Už šiuos skiepus nei gydymo įstaigoje, nei vaistinėje mokėti nereikia. ### Ar galima skiepyti vaiką, jei jis šiek tiek sloguoja? Lengvas peršalimas, nedidelė sloga ar neaukšta temperatūra paprastai nėra priežastis atidėti skiepijimą. Vis dėlto, jei vaikas karščiuoja vidutiniškai ar smarkiai, serga ūmia liga, gydytojas greičiausiai rekomenduos atidėti vakcinaciją, kol vaikas pasveiks. Galutinį sprendimą visada priima skiepijantis gydytojas, įvertinęs vaiko būklę. Galite pasiskaityti daugiau apie tai, kaip atskirti [peršalimo simptomus](/persalimo-simptomai). ### Kur rasti patį naujausią ir oficialų skiepų kalendorių? Patikimiausi šaltiniai yra oficialios valstybės institucijų svetainės. Naujausią Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus versiją visada rasite Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (sam.lrv.lt) arba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (nvsc.lrv.lt) interneto svetainėse. ### Ar galiu paskiepyti vaiką nuo ligų, neįtrauktų į kalendorių? Taip, be valstybės kompensuojamų skiepų, yra ir kitų rekomenduojamų vakcinų, kurios gali apsaugoti nuo sunkių ligų. Tai, pavyzdžiui, skiepai nuo meningokokinės B infekcijos, vėjaraupių, erkinio encefalito, gripo (jei nepriklausote rizikos grupei). Dėl šių skiepų poreikio ir kainos pasitarkite su savo šeimos gydytoju. ### Iš ko sudaryta vakcina? Pagrindinė vakcinos sudedamoji dalis yra antigenas – susilpnintas ar negyvas virusas/bakterija arba jo dalelė (pvz., baltymas), kuri ir sukelia imuninį atsaką. Be antigeno, vakcinose yra ir pagalbinių medžiagų: nedidelis kiekis vandens, stabilizatorių (kad vakcina išliktų veiksminga), adjuvantų (kurie sustiprina imuninį atsaką) ir konservantų (kurie apsaugo vakciną nuo užteršimo). Visos šios medžiagos yra naudojamos labai mažais, moksliškai patvirtintais ir saugiais kiekiais. ## Šaltiniai 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: [https://sam.lrv.lt](https://sam.lrv.lt) 2. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos: [https://ligoniukasa.lrv.lt](https://ligoniukasa.lrv.lt) 3. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos: [https://nvsc.lrv.lt](https://nvsc.lrv.lt) 4. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema: [https://www.esveikata.lt](https://www.esveikata.lt) 5. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos: [https://www.vvkt.lrv.lt](https://www.vvkt.lrv.lt) 6. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC): [https://www.ecdc.europa.eu](https://www.ecdc.europa.eu) 7. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO): [https://www.who.int](https://www.who.int)