Ligos

Skydliaukė: ligos, simptomai ir gydymas – išsamus gidas

Jaučiate nuovargį, svorio pokyčius? Tai gali būti skydliaukė. Sužinokite apie hipotirozės ir hipertireozės simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.

⚕️ Medicininės informacijos atskleidimas: Šis straipsnis parengtas tik informaciniais ir edukaciniais tikslais. Jame pateikta informacija nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Dėl bet kokių sveikatos problemų visada konsultuokitės su savo gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu. Niekada neignoruokite profesionalaus medikų patarimo ir nedelskite kreiptis pagalbos dėl to, ką perskaitėte šiame tekste.

Skydliaukės ligos – tai sutrikimų grupė, paveikianti skydliaukę, drugelio formos liauką kaklo priekyje. Ši liauka gamina hormonus, kurie reguliuuoja gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, įskaitant medžiagų apykaitą, širdies ritmą ir kūno temperatūrą.

Kas yra skydliaukės ligos?

Skydliaukė yra nedidelė, bet itin svarbi endokrininės sistemos dalis. Ji yra kaklo apačioje, žemiau Adomo obuolio. Pagrindinė jos funkcija – gaminti du esminius hormonus: tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai, patekę į kraują, pasiekia kiekvieną kūno ląstelę ir reguliuoja energijos panaudojimo greitį, kitaip tariant – metabolizmą. Skydliaukės veiklą kontroliuoja hipofizė, smegenyse esanti liauka, kuri išskiria tireotropinį hormoną (TSH). TSH signalizuoja skydliaukei, kiek T3 ir T4 hormonų reikia pagaminti.

Kai ši sudėtinga sistema sutrinka, išsivysto skydliaukės ligos. Jos gali pasireikšti per maža arba per didele hormonų gamyba, liaukos padidėjimu ar struktūriniais pokyčiais. Pagrindinės skydliaukės ligų rūšys yra:

Hipotirozė (angl. Hypothyroidism): Būklė, kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų. Dėl to sulėtėja organizmo metabolizmas. Dažniausia hipotirozės priežastis išsivysčiusiose šalyse yra autoimuninis Hashimoto tiroiditas.
Hipertireozė (angl. Hyperthyroidism): Būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Metabolizmas pagreitėja, o tai neigiamai veikia įvairias organų sistemas. Dažniausia priežastis – autoimuninė Graveso (Basedovo) liga.
Gūžys (struma, angl. Goiter): Tai nenormalus skydliaukės padidėjimas. Gūžys nebūtinai reiškia, kad skydliaukės funkcija sutrikusi – ji gali būti normali, sumažėjusi arba padidėjusi. Viena dažniausių gūžio priežasčių pasaulyje yra jodo trūkumas mityboje.
Skydliaukės mazgai (angl. Thyroid nodules): Tai dariniai arba gumbeliai, susiformuojantys skydliaukės audinyje. Dauguma mazgų yra gerybiniai ir nesukelia simptomų, tačiau nedidelė dalis gali būti piktybiniai (vėžiniai) arba gaminti per daug hormonų.
Tiroiditas (angl. Thyroiditis): Tai skydliaukės uždegimas. Jis gali būti skausmingas arba beskausmis. Uždegimas gali sukelti laikiną hipertireozę (kai iš pažeistų ląstelių į kraują patenka daug hormonų), po kurios dažnai seka hipotirozė. Pavyzdžiai – po gimdymo pasireiškiantis tiroiditas ar anksčiau minėtas Hashimoto tiroiditas.
Skydliaukės vėžys (angl. Thyroid cancer): Nors tai palyginti reta vėžio forma, svarbu laiku ją diagnozuoti. Dažniausiai prognozė būna gera, ypač jei liga nustatoma ankstyvoje stadijoje.

Pagrindiniai simptomai

Skydliaukės ligų simptomai gali būti labai įvairūs, kartais neaiškūs ir panašūs į kitų ligų požymius. Jie priklauso nuo to, ar hormonų gaminama per daug, ar per mažai. Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir atkreipti dėmesį į ilgiau trunkančius pokyčius.

Hipotirozės (nepakankamos funkcijos) simptomai:

Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka;
Nepaaiškinamas svorio augimas arba sunkumas numesti svorio;
Jautrumas šalčiui, nuolat šąlančios galūnės;
Sausa, blyški oda ir lūžinėjantys nagai;
Plaukų slinkimas, šiurkštūs plaukai;
Vidurių užkietėjimas;
Raumenų silpnumas, skausmai ir mėšlungis;
Užkimęs balsas;
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
Prislėgta nuotaika, depresija, atminties problemos;
Sutrikęs menstruacijų ciklas (gausesnės arba nereguliarios mėnesinės).

Hipertireozės (per aktyvios funkcijos) simptomai:

Nepaaiškinamas svorio kritimas, nepaisant padidėjusio apetito;
Nervingumas, nerimas, dirglumas;
Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija), širdies permušimai;
Rankų drebulys;
Gausus prakaitavimas ir karščio netoleravimas;
Dažnesnis tuštinimasis, viduriavimas;
Raumenų silpnumas;
Miego sutrikimai;
Išverstakumas (egzoftalmas) – būdingas Graveso ligai;
Sutrikęs menstruacijų ciklas (retos arba negausios mėnesinės).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Skydliaukės ligas gali sukelti įvairios priežastys, dažnai veikiančios kartu. Svarbiausi rizikos veiksniai yra:

Autoimuniniai sutrikimai. Tai dažniausia priežastis. Imuninė sistema per klaidą atakuoja nuosavus audinius – šiuo atveju skydliaukę. Hashimoto tiroiditas sukelia hipotirozę, o Graveso liga – hipertireozę.
Jodo trūkumas arba perteklius. Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Tiek jo trūkumas (sukelia hipotirozę ir gūžį), tiek perteklius (gali pabloginti esamas autoimunines ligas) yra žalingas.
Genetinis polinkis. Jei artimi giminaičiai sirgo skydliaukės ligomis, jūsų rizika taip pat yra didesnė.
Lytis ir amžius. Moterys skydliaukės ligomis serga 5–8 kartus dažniau nei vyrai. Rizika didėja su amžiumi, ypač moterims po menopauzės.
Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo. Hormonų pokyčiai nėštumo metu gali paveikti skydliaukės funkciją arba išprovokuoti pogimdyminį tiroiditą.
Radiacijos poveikis. Kaklo srities apšvitinimas (pvz., dėl kitų vėžinių ligų gydymo) arba didelės radiacijos dozės aplinkoje didina riziką susirgti skydliaukės vėžiu ir kitomis ligomis.
Tam tikri vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, amjodaronas (širdies ritmo sutrikimams gydyti), litis (psichikos sutrikimams gydyti) ar interferonas, gali paveikti skydliaukės funkciją.
Anksčiau buvusios skydliaukės operacijos. Dalinis ar visiškas skydliaukės pašalinimas sukelia hipotirozę.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Jei jaučiate anksčiau išvardintus simptomus, ypač jei jie tęsiasi ilgą laiką ir veikia jūsų gyvenimo kokybę, nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Gydytojas, įvertinęs jūsų nusiskundimus, gali paskirti pirminius tyrimus arba nusiųsti endokrinologo konsultacijai.

Diagnostikos procesas paprastai apima kelis etapus:

Apžiūra ir anamnezė. Gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus, paklaus apie šeimos ligų istoriją, apžiūrės ir apčiuops jūsų kaklą, ieškodamas skydliaukės padidėjimo ar mazgų.
Kraujo tyrimai. Tai pagrindinis ir svarbiausias diagnostikos metodas. Tiriami šie rodikliai:
- Tireotropinis hormonas (TSH). Tai jautriausias rodiklis. Jei TSH padidėjęs, tai gali rodyti hipotirozę (smegenys bando „paskatinti“ neveiklią skydliaukę). Jei TSH sumažėjęs – hipertireozę (smegenys „stabdo“ per aktyvią skydliaukę).
- Laisvas tiroksinas (FT4) ir laisvas trijodtironinas (FT3). Šie tyrimai rodo, kiek aktyvių hormonų cirkuliuoja kraujyje ir padeda patvirtinti diagnozę bei įvertinti ligos sunkumą.
- Skydliaukės antikūnai (anti-TPO, anti-TG, TRAb). Šie tyrimai padeda nustatyti autoimunines ligas, tokias kaip Hashimoto tiroiditas ar Graveso liga.
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Tai saugus ir neskausmingas tyrimas, leidžiantis gydytojui įvertinti skydliaukės dydį, struktūrą, nustatyti mazgus, cistas ar uždegimo požymius.
Skydliaukės aspiracinė punkcija (biopsija). Jei ultragarsu aptinkamas įtartinas mazgas, gali būti atliekama plonos adatos aspiracinė biopsija. Jos metu paimamas nedidelis ląstelių mėginys ir tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti, ar darinys nėra piktybinis.

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei pasireiškė šie „raudonosios vėliavos“ simptomai:

Staigus ir stiprus kaklo patinimas, skausmas.
Sunkumas ryti ar kvėpuoti.
Labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas, lydimas galvos svaigimo ar dusulio.
Didelis sujaudinimas, sumišimas arba, atvirkščiai, didelis mieguistumas ir vangumas.
Staigus ir nepaaiškinamas regėjimo sutrikimas.

Gydymas

Skydliaukės ligų gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės – ar hormonų gaminama per daug, ar per mažai, taip pat nuo ligos priežasties, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Daugelis skydliaukės sutrikimų yra sėkmingai valdomi ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą.

Medicininis gydymas

Hipotirozės gydymas. Pagrindinis gydymo metodas – pakaitinė hormonų terapija. Pacientui kasdien skiriamas sintetinis skydliaukės hormonas levotiroksinas (L-tiroksinas). Vaistas atkuria normalų hormonų lygį ir pašalina hipotirozės simptomus. Dozė parenkama individualiai, remiantis TSH tyrimo rezultatais. Daugeliu atvejų gydymas trunka visą gyvenimą.

Hipertireozės gydymas. Yra keli gydymo būdai:

Antitiroidiniai vaistai (tireostatikai). Šie vaistai (pvz., tiamazolas, propiltiouracilas) slopina skydliaukės funkciją ir mažina hormonų gamybą. Gydymas gali trukti kelis mėnesius ar net metus.
Radioaktyvaus jodo terapija. Pacientas išgeria nedidelį kiekį radioaktyvaus jodo, kuris kaupiasi skydliaukėje ir palaipsniui sunaikina per aktyvias jos ląsteles. Dėl to liaukos aktyvumas sumažėja. Po šio gydymo dažnai išsivysto hipotirozė, kuri gydoma levotiroksinu.
Chirurginis gydymas (tiroidektomija). Skydliaukės dalies arba visos liaukos pašalinimas. Operacija rekomenduojama esant dideliam gūžiui, kuris spaudžia aplinkinius audinius, kai kitas gydymas neveiksmingas arba yra įtariamas vėžys. Po operacijos taip pat reikalinga pakaitinė hormonų terapija.

Skydliaukės mazgų ir vėžio gydymas. Gerybiniai mazgai dažniausiai yra tik stebimi. Piktybiniai dariniai gydomi chirurginiu būdu, po kurio gali būti skiriama radioaktyvaus jodo terapija ir pakaitinė hormonų terapija.

Natūralūs ir namų būdai

Svarbu pabrėžti: natūralūs metodai gali būti tik pagalbinė, bet ne pagrindinė gydymo priemonė. Jie niekada nepakeis gydytojo paskirto medikamentinio gydymo. Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurios medžiagos gali sąveikauti su vaistais arba pakenkti.

Selenas. Šis mikroelementas svarbus skydliaukės hormonų apykaitai. Jo yra braziliškuose riešutuose, žuvyje, kiaušiniuose.
Cinkas. Taip pat dalyvauja hormonų gamyboje. Jo šaltiniai – mėsa, ankštinės daržovės, sėklos.
Mityba be glitimo. Kai kuriems pacientams, sergantiems Hashimoto tiroiditu ir kartu celiakija, dieta be glitimo gali sumažinti uždegimą ir pagerinti savijautą.

Gyvensenos pokyčiai

Sveika gyvensena yra neatsiejama geros savijautos dalis, ypač sergant lėtinėmis ligomis.

Subalansuota mityba. Valgykite kuo daugiau daržovių, vaisių, visavertiškų baltymų ir sveikųjų riebalų. Venkite perdirbto maisto, cukraus pertekliaus. Dėl jodo vartojimo pasitarkite su gydytoju – sergant autoimuninėmis ligomis jo perteklius gali būti žalingas.
Reguliarus fizinis aktyvumas. Sportas padeda valdyti svorį, gerina nuotaiką ir suteikia energijos. Pasirinkite jums malonią veiklą – nuo vaikščiojimo iki plaukimo ar jogos.
Streso valdymas. Lėtinis stresas gali neigiamai paveikti hormonų balansą. Išbandykite atsipalaidavimo technikas: meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą ar tiesiog laiką gamtoje.
Kokybiškas miegas. Siekite miegoti 7–9 valandas per parą, nes miegas yra būtinas hormonų reguliacijai ir viso organizmo atsistatymui.

Prevencija

Nors daugelio skydliaukės ligų, ypač autoimuninių, išvengti neįmanoma, tam tikros priemonės gali sumažinti riziką arba padėti išvengti komplikacijų.

Užtikrinkite pakankamą jodo kiekį. Paprasčiausias būdas – vartoti joduotą druską. Tačiau venkite jodo papildų be gydytojo rekomendacijos.
Reguliariai tikrinkitės sveikatą. Jei priklausote rizikos grupei (pvz., šeimoje yra sergančiųjų, planuojate nėštumą), pasitarkite su gydytoju dėl profilaktinio TSH tyrimo.
Venkite rūkymo. Rūkymas didina riziką susirgti Graveso liga ir gali pabloginti jos akių simptomus.
Saugokitės radiacijos. Medicininių procedūrų metu (pvz., atliekant dantų rentgeno nuotraukas) įsitikinkite, kad kaklas yra apsaugotas specialia apykakle.

Komplikacijos, jei negydoma

Ignoruojamos ir negydomos skydliaukės ligos gali sukelti sunkių ir net gyvybei pavojingų komplikacijų.

Negydoma hipotirozė gali lemti širdies ligas (dėl aukšto cholesterolio), nevaisingumą, psichikos sveikatos problemas, nervų pažeidimus (periferinę neuropatiją). Retais, ypač sunkiais atvejais gali išsivystyti miksedeminė koma – gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti kūno temperatūros kritimu, kvėpavimo slopinimu ir sąmonės praradimu.
Negydoma hipertireozė sukelia širdies ritmo sutrikimus (prieširdžių virpėjimą), kurie didina insulto riziką, širdies nepakankamumą. Taip pat gali išsivystyti osteoporozė (kaulų retėjimas), nes per didelis hormonų kiekis pagreitina kaulų masės mažėjimą. Reta, bet labai pavojinga komplikacija yra tireotoksinė krizė (dar vadinama „skydliaukės audra“), pasireiškianti karščiavimu, smarkiu širdies plakimu, kliedesiais.
Didelis gūžys gali spausti trachėją ir stemplę, sukeldamas kvėpavimo ir rijimo sutrikimus.
Negydomas skydliaukės vėžys gali išplisti į kitus organus (metastazuoti).

Atminkite, kad laiku pradėtas ir tinkamai parinktas gydymas leidžia išvengti šių komplikacijų ir gyventi normalų gyvenimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar dėl skydliaukės ligų priaugama arba krenta svoris?
Taip, svorio pokyčiai yra vienas iš klasikinių simptomų. Esant hipotirozei, metabolizmas sulėtėja, todėl svoris gali augti. Esant hipertireozei, metabolizmas pagreitėja, todėl svoris dažnai krenta, nepaisant gero apetito. Sėkmingai pradėjus gydymą, svoris paprastai stabilizuojasi.
Ar skydliaukės liga tęsiasi visą gyvenimą?
Dažniausiai taip. Autoimuninės ligos, tokios kaip Hashimoto tiroiditas ar Graveso liga, yra lėtinės. Po skydliaukės pašalinimo ar gydymo radioaktyviu jodu taip pat reikalinga nuolatinė pakaitinė terapija. Tačiau kai kurios būklės, pvz., pogimdyminis tiroiditas, gali būti laikinos.
Ar galima pastoti ir išnešioti kūdikį sergant skydliaukės liga?
Taip, tačiau labai svarbu, kad liga būtų gerai kontroliuojama tiek prieš pastojant, tiek viso nėštumo metu. Nekontroliuojama skydliaukės disfunkcija gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir raidos problemų vaisiui. Būtina nuolatinė gydytojo endokrinologo priežiūra.
Kokių maisto produktų reikėtų vengti?
Nėra vieno „draudžiamų“ produktų sąrašo, tinkančio visiems. Tačiau sergant hipotiroze, reikėtų saikingai vartoti goitrogeninius produktus (brokolius, kopūstus, žiedinius kopūstus), ypač žalius, nes dideli jų kiekiai gali trikdyti jodo pasisavinimą. Svarbiausia yra subalansuota mityba. Dėl sojos produktų ir jodo papildų vartojimo visada pasitarkite su gydytoju.