Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris natūraliai gaminasi organizme veikiant odai saulės spinduliais, taip pat jo galima gauti didesniais kiekiais vartojant kai kuriuos gyvūninės kilmės maisto produktus, pavyzdžiui, žuvį, kiaušinio trynį ir pieną.
Šis vitaminas atlieka svarbias funkcijas organizme, daugiausia reguliuodamas kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, skatindamas šių mineralų įsisavinimą žarnyne ir reguliuodamas ląsteles, kurios ardo ir formuoja kaulus, palaikydamas jų kiekį kraujyje.
Vitamino D trūkumas gali sukelti kaulų pokyčius, pavyzdžiui, osteomaliaciją ar osteoporozę suaugusiesiems ir rachitą vaikams. Be to, kai kuriuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad vitamino D trūkumas susijęs su padidėjusia rizika susirgti kai kurių rūšių vėžiu, cukriniu diabetu ir hipertenzija.
Kam skirtas vitaminas D
Vitaminas D reikalingas keliems organizmo procesams, todėl svarbu, kad jo koncentracija kraujyje būtų pakankama. Pagrindinės vitaminas D funkcijos:
- Stiprina kaulus ir dantis, nes didina kalcio ir fosforo absorbciją žarnyne ir palengvina šių mineralų patekimą į kaulus, kurie yra būtini jų formavimuisi;
- Cukrinio diabeto prevencija, nes jis padeda palaikyti kasos, kuri yra organas, atsakingas už insulino – hormono, reguliuojančio gliukozės kiekį kraujyje – gamybą, sveikatą;
- Imuninės sistemos stiprinimas, bakterinių ir virusinių infekcijų prevencija;
- mažina uždegimą organizme, nes mažina uždegiminių medžiagų gamybą ir padeda kovoti su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip psoriazė, reumatoidinis artritas ir vilkligė, todėl šiais atvejais būtina vartoti papildų pagal medicinines rekomendacijas;
- tokių ligų, kaip išsėtinė sklerozė ir kai kurių rūšių vėžio, pavyzdžiui, krūties, prostatos, storosios žarnos ir inkstų vėžio, profilaktika, nes dalyvauja ląstelių žūties kontrolėje ir mažina piktybinių ląstelių formavimąsi bei dauginimąsi.
- Širdies ir kraujagyslių sveikatos gerinimas, nes mažina kraujospūdį ir hipertenzijos bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Raumenų stiprinimas, nes vitaminas D dalyvauja raumenų formavimosi procese ir yra susijęs su didesne jėga ir raumenų judrumu.
- Be to, dėl savo antioksidacinių savybių vitaminas D taip pat gali užkirsti kelią priešlaikiniam senėjimui, nes apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
Vitamino D šaltiniai
Pagrindinis vitamino D šaltinis yra jo gamyba odoje veikiant saulės spinduliams. Todėl, norėdami pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, šviesiaodžiai žmonės turėtų būti saulėje bent 15 minučių per dieną, o tamsiaodžiai – bent 1 valandą. Geriausia, kad poveikis būtų tarp 10 ir 12 val. arba tarp 15 ir 16.30 val., nes tuo metu jis nėra toks intensyvus.
Be saulės spindulių, vitamino D galima gauti iš maisto šaltinių, pavyzdžiui, žuvų kepenų taukų, jūros gėrybių, pieno ir pieno produktų.
Vitamino D paros norma
Reikiamas vitamino D kiekis per parą priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo etapo, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje:
Gyvenimo etapas | Paros rekomendacija |
0-12 mėnesių | 400 TV |
Nuo 1 metų iki 70 metų | 600 TV |
Vyresni nei 70 metų | 800 TV |
Nėštumas | 600 TV |
Žindymas krūtimi | 600 TV |
Vitamino D turtingo maisto nepakanka, kad būtų patenkintas kasdienis šio vitamino poreikis, todėl svarbu, kad žmogus kasdien būtų veikiamas saulės spindulių, kad organizme susidarytų pakankamas šio vitamino kiekis, o jei jo nepakanka, kaip būna šaltesniuose kraštuose gyvenantiems žmonėms arba žmonėms, kurių riebalų pasisavinimo procesas yra pakitęs, gydytojas gali nurodyti vartoti vitamino D papildų.
Daugiau informacijos rasi čia Vitaminas D papildai.
Geras vitamino D kiekis organizme ir kaip jį išmatuoti
Geras vitamino D kiekis yra didesnis nei 20 ng/ml sveikiems žmonėms iki 60 metų ir nuo 30 iki 60 ng/ml vyresniems nei 60 metų žmonėms, nėščioms ar maitinančioms moterims, žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu ar malabsorbcijos sindromais.
Šį kiekį galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą, vadinamą hidroksivitamino D arba 25(OH)D testu. Taigi iš rezultatų galima sužinoti, ar žmogaus organizme trūksta vitamino D, ar yra jo perteklius.
Vitamino D trūkumas
Vitamino D trūkumo organizme simptomai ir požymiai: sumažėjęs kalcio ir fosforo kiekis kraujyje, raumenų skausmas ir silpnumas, susilpnėję kaulai, pagyvenusių žmonių osteoporozė, vaikų rachitas ir suaugusiųjų osteomaliacija.
Vitamino D pasisavinimas ir gamyba gali sutrikti dėl kai kurių ligų, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumo, vilkligės, Krono ligos ir celiakijos. Vitamino D trūkumą organizme galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą, vadinamą 25(OH)D, ir jis pasireiškia, kai vitamino D kiekis yra mažesnis nei 20 ng/ml.
Vitamino D perteklius
Vitamino D pertekliaus organizme pasekmės yra susilpnėję kaulai ir padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, todėl gali atsirasti inkstų akmenų ir širdies aritmija.
Pagrindiniai vitamino D pertekliaus simptomai yra apetito stoka, pykinimas, vėmimas, padažnėjęs šlapinimasis, silpnumas, aukštas kraujospūdis, troškulys, odos niežulys ir nervingumas. Tačiau vitamino D perteklius atsiranda tik dėl per didelio vitamino D papildų vartojimo.